Uostamiestyje nerimą kelia vadinamieji mažieji nusikaltėliai, kurie yra ne tik iš vaikų globos namų. Teigiama, jog jie maištauja ir žino, kad kol nesukako 14 metų, tol nebus baudžiami. Ne vienam iš jų reikia psichologinės pagalbos, tačiau susiduriama su specialistų trūkumo problema.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) patvirtinti „Seksualinio švietimo standartai Europoje“ labai stipriai palaikomi ir skelbiami kaip pažangesni nei vaikų rengimas šeimai ir lytiškumo ugdymas. Tačiau pažvelkime į šias gaires iš kitos pusės – logikos ir nuoseklumo požiūriu.
Vaikų vasaros stovykla – vieta, kur apie įvairius rimtus dalykus, o taip pat ir apie interneto pavojus, galima pasikalbėti įdomiai ar netgi žaidžiant. Šios idėjos suburti projekto „Saugesnis internetas“ partneriai parengė stovyklaujantiems vaikams renginių ciklą. Birželio mėnesį ketinama aplankyti 10 stovyklų, kuriose vyks smagūs edukaciniai užsiėmimai saugumo internete tema.
Seime įregistravus Šeimos stiprinimo įstatymo projektą, spaudoje, kaip ir reikėjo tikėtis, prasidėjo polemika. Vieni tai įvardijo kaip rinkiminį šou, kitiems tai – kišimasis į privatų gyvenimą. Ir visgi, kodėl būtina stiprinti santuoką ir šeimą?
Žengiami pirmieji žingsniai, kad ir Klaipėdoje gyvenančios daugiavaikės šeimos, kaip ir alytiškės, galėtų naudotis įvairiomis nuolaidomis. Išjudinti šią idėją ėmėsi dviejų daugiavaikių uostamiesčio šeimų atstovai – Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė. Pirmadienį jiedu susitiko ir aptarė galimą veiksmų planą. „Džiugu, kad meras supranta daugiavaikių šeimų problemas, juk pats […]
Mažiau nei kas penktam Lietuvos gyventojui sutrumpinta ir supaprastinta įvaikinimo procedūra apsisprendimui įvaikinti neturėtų įtakos. Tačiau kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad esą ilga ir sudėtinga procedūra – pagrindinis veiksnys, nulemiantis minėtą apsisprendimą.
Gegužės 25-oji – Tarptautinė be žinios dingusių vaikų diena. Dingusių žmonių paramos centro iniciatyva 2006-aisiais Seimas šią dieną įtraukė į atmintinų dienų sąrašą. Šiandien Dingusių žmonių paramos centro atstovai surengė konferenciją Seime, norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į mažuosius Lietuvos piliečius, jų problemas ir siekti, kad vaikai nebėgtų iš namų ir nedingtų be žinios.
Pajutau poreikį parašyti apie tai po to, ką šiandien mačiau parduotuvėje. Iš anksto prašau atleisti už straipsnio toną, tačiau kitaip paprasčiausiai negaliu – esu įniršęs ir nusivylęs. Žinau, kad straipsnis gavosi nemažas, tačiau man išties prisikaupė daug visko, ką norisi išsakyti.
Į „Vakarų ekspresą“ kreipėsi sunerimęs klaipėdietis, mat pro savo namų langą pastebėjo, kad šalia esančiame darželyje mažamečiai esą buvo mokomi karo meno.
Lankydamasi vaikų žaidimų aikštelėse, smėlio dėžėse, vaikų kambariuose, mokyklėlėse, darželyje ar mokykloje nuolat girdžiu tėvus mokant savo vaikus, ar netgi įsakmiai reikalaujant, dalintis su kitais vaikais. Pripažinkime, juk ir patys to mokome. Pasidalint su draugu ar drauge žaislu, saldainiu ar mėgiamiausia knyga.
Atrodytų neįsivaizduojama – kaip galima pamiršti vaiką automobilyje? Galima, ir nesunkiai, byloja statistika. Ir ji nėra džiaugsminga – dažniausiai tokie atvejai baigiasi mažųjų mirtimi. Apie mašinose paliekamus ir nuo hipertermijos bei dehidratacijos mirštančius vaikus rašoma jau ne pirmi metai, ir kasmet tos tragedijos kartojasi. Nepaisydami to, automobilių gamintojai neskuba siūlyti būdų spręsti šiai problemai.
Daugelio tėvų ir kai kurių specialistų nuomone, patyčios – tik vyresnių vaikų problema, tačiau ir darželyje susiduriama su įvairiomis patyčių formomis – bendraamžių smurtu, užgauliojimu, šaipymusi, ignoravimu ar daiktų atiminėjimu. „Zipio draugai“ – jau 16 metų sėkmingai veikianti viena iš nedaugelio prevencinių programų Lietuvoje, skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams. Programos veiklos sukakčiai paminėti surengtoje konferencijoje apie […]
Klaipėdos darželiuose kasmet vis daugėja „sunkių“, agresyvių vaikų. Netgi manoma, kad neliko nė grupės, kurios nelankytų bent vienas ar du tokie mažamečiai. Ir tai esąs tikras galvos skausmas smurtą kenčiančių vaikų tėvams bei pedagogams, nebežinantiems, kaip vieniems tvarkytis su šia problema.
Skambinama pavojaus varpais – esą kai kurie uostamiesčio darželiai veikia neturėdami higienos paso, arba, vienos politikės žodžiais, – nelegaliai.
Mažus vaikus auginantys tėvai paprastai nerimauja, kad jiems ko nors neatsitiktų, kad jų niekas nepagrobtų ir nenuskriaustų, bet dauguma nelabai įsivaizduoja, kaip reikia šnekėti su vaiku, kad jis saugotųsi pats „negerų dėdžių“.
