Labai dažnai tenka stebėti, kada tėvai nežino, kaip reaguoti į vaiko emocijas. Tą tikrai ne kartą teko matyti vaikų laukiamajame pas gydytojus, parduotuvėse ar renginiuose.

Motinos vaidmuo daugumai moterų yra organiškas ir natūralus. Rūpinimasis ir įvairiapusiškas palaikymas yra būtent tai, ko reikia mažyliui. Tačiau tikrai neverta globoti suaugusio, pilnamečio vyriškio.

1966 m. investicijų analitikas Harry Brownas savo devynerių metų dukrai Kalėdų proga parašė laišką, kuris cituojamas ir šiandien. Jis paaiškino mergaitei, kad nieko šiame pasaulyje – net meilės – negalima priimti, kaip savaime suprantamo dalyko.

Vienas kitas nugirstas žodis iš tėvų pokalbio miegamajame, mamos pašnekesio su geriausia drauge telefonu nuotrupos, tėčio ir jo giminaičio diskusija garaže apie planuojamas skyrybas – taip dažnoje šeimoje vaikai sužino apie artėjančius pokyčius.

Paauglystė kelia stresą, kad ir kaip į ją žiūrėtume. Hormonų pertvarka atneša spuogus, riebaluotus plaukus, neproporcingai ilgas rankas ir kojas – ir reikia gyventi laimingai jau dabar, o ne „kai viskas grįš į normalias vėžes“. Išvaizdos pokyčiai dažnai prilygsta nesaugumo jausmui, o kartais jie tampa patyčių priežastimi.