Kaip rodo Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys, pernai per pirmus dvejus mokslo metų mėnesius Lietuvos keliuose buvo sužeista 120 vaikų.

Santykių su anyta tema yra viena pagrindinių socialinėje psichologijoje. Daugelis jaunų moterų atsiduria aklavietėje, negalėdamos užmegzti draugiškų ar bent jau diplomatinių santykių su savo išrinktojo motina, nors dažniausiai padėtis nebūna visiškai beviltiška.

Tam tikra prasme kiekviena šeima yra skrupulinga mažytė Anglija su savomis tradicijomis. Jos gali būti susijusios su santykiais, laisvalaikiu, buitimi… Kartų išbandytos, tokios taisyklės palengvina gyvenimą. Jeigu tik nepamirštame jų pritaikyti prie mūsų laikų.

Rugsėjį į darželius bei mokyklas sugrįžus vaikams, primenama apie saugumą keliuose. Statistika nedžiugina – vaikai nukenčia kas šeštame eismo įvykyje. Medikai primena ir apie nesaugias vaikų pramogas – paspirtukai vis dar išlieka traumatologų „darbdaviais“.

Prieš savaitę prasidėjusi rudens rutina – svarbus etapas tėvams, vežiojantiems vaikus nuvežti į darželį, mokyklą ar užklasines veiklas. Draudikai atkreipia dėmesį, kad vaikų kelionės automobiliu privalo būti saugios ir pateikia patarimų, kaip transporto priemonėje atžaloms užtikrinti tinkamas važiavimo sąlygas.

Palengvinti šeimynų steigimo ir veiklos vykdymo sąlygas, tobulinti veiklos reguliavimą, palaipsniui didinti šeimynos dalyvio išlaikymą, išplėsti asmenų ratą, kurie galėtų tapti šeimynos dalyviais – Vyriausybė pritarė šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams.

Nuo rugsėjo 1 dienos įsigalioja nauja tvarka – žmonės, namuose slaugantys ar prižiūrintys vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ar elgesio sutrikimų, šiam sukakus 18 metų, 36 mėnesiams galės gauti žmogaus su negalia aprūpintojo statusą.

Rugsėjį privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ypač turėtų susirūpinti jaunuoliai, kurie šiais metais baigė vidurinę arba aukštąją mokyklą. Iki rugpjūčio pabaigos jie buvo draudžiami valstybės lėšomis.

Stresą ir pokyčius vaikai išgyvena sunkiau nei suaugusieji, o tai gali turėti įtakos ne tik slogioms mintims, bet ir polinkiui į suicidinį elgesį, teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Neringa Martišienė.