1. Kartą tu suvoksi, kad likai viena…
Iš tikrųjų tu visada buvai viena, bet šis suvokimas dažniausiai ateina pavėluotai. Tėvai miršta, vyrai keičiasi, meilužiai apgaudinėja, vaikai auga. Arba pati juos palieki, nes tapo svetimi. Lūžta tai, kas dar vakar veikė. Kad ir kas nutiktų, atmink – vienišumas visada tyko už nugaros, kaip žiema. Branda – tai gebėjimas būti vienai, nekeliant nereikalingos dramos. Geriau pasiruošti iš anksto.
2. Visus, išskyrus artimiausias gimines, galima pakeisti.
Nebūna tik vienas egzempliorius. Įsileisk į gyvenimą naujų žmonių, net jeigu kol kas nesupranti, ar turite ką nors bendro. Vieną dieną suprasi, kad likai viena, ir tai tave išgelbės.
3. Visada bandyk naujus dalykus.
Maistą, aprangą, maršrutus, įrenginius, filmus, knygas, teorijas ir visatos paaiškinimus.
Smegenys sukurtos iš tingios kramtomosios gumos. Kuo toliau, tuo labiau jos nori lankstytis per tas pačias vietas, o likusios dalys stengiasi išnykti. Neleisk joms priprasti prie tų pačių dalykų, malonumų, kelių, būdų ir triukų. Visada bandyk naujus dalykus, ypač kai tingi, tau baisu arba nesinori.
4. Atleisk visiems, kam gali, o kitus pamiršk.
Užmiršimas – geriausia bausmė ir geriausias vaistas. Ir niekada nesileisk į ginčus, geriau pasidaryk manikiūrą.
5. Nėra kur skubėti.
Viskas, kas vyksta greitai, gyvena trumpai. Jeigu ko nors iš tikrųjų nori – padarysi. Jeigu nebenori, vadinasi, nereikėjo. Rizikingus norus ir poelgius atidėk, suteik jiems galimybę „įsitvirtinti“. Daryk tai, dėl ko nesi tikra, tik tuo atveju, jeigu noras tave persekioja jau labai ilgai.
6. Jeigu ko nors labai nori ir manai, kad tai teisinga, – imk ir padaryk.
Norai ir yra gyvenimas. Leisk jiems gyventi viduje ir juos stebėk. Jeigu nepradingo – pildyk.
7. Nepasiduok, kol ko nors nori.
Sėkmė – tai patirtis, tiksliau – pakartojimų skaičius. Bet kokia nesėkmė – patirties trūkumas, kompensuojamas patirtimi. Drąsa ir rizika – tai patirtis. Tai, kas kartais atrodo kaip neįtikėtinas įžūlumas, yra patirtis. Ištvermė, kantrybė, mokėjimas atleisti, atsparumas ir nepriklausomybė – visa tai yra patirtis. Svarbiausia – nepasiduoti, kol ko nors nori.
8. Niekas nėra pabaiga, net pabaiga: viskas – tik tėkmė.
Prisimink tai, kai esi palūžusi, sielvartauji, stovėdama prie draugo kapo, skaitydama tave palikusio mylimojo laišką. Būtinai ateis diena, kai tu pasakysi: „Taip geriau!“ (ypač kalbant apie mylimąjį). Niekas nėra pabaiga: vieną dieną tu suprasi, kad likai viena, ir ši mintis tave išgelbės.
9. Niekas nėra pabaiga, bet pabaiga arti.
Ir naudingiau manyti, kad ji jau rytoj. Tada lengviau laikytis visų šių punktų.
10. Daryk, ką nori, bet pasirūpink savo kūnu, kitaip jis netikėtai tau atkeršys.
Įprask klausti, ko jis nori, ir jo norus vykdyk. Jeigu niekada nesiklausei kūno ir nežinai, kaip jis kalba, pradėk nuo paprastų dalykų – pasivaikščiojimo miške, plaukimo arba jogos. Toliau viskas klostysis savaime: kūnas laukia, kol bus išgirstas.
11. Paskutinis dalykas, dėl kurio reikėtų nerimauti: ką apie tave pamanys kiti.
Žmonės daugiausia galvoja apie save, taip pat apie tave, matuodami pagal save. Tai reiškia, kad jie negalvoja nei apie tave, nei apie vienas kitą. Daryk, ką nori, ir žiūrėk 7 punktą.
12. Bijok užtikrintumo.
Užtikrintumas – marazmo pradžia. Abejok, apsvarstyk kitus variantus, palik atvirus atsitraukimo kelius sau ir kitiems. Abejoju dėl kiekvieno punkto, kurį parašiau. Bet šią sekundę turbūt paliksiu viską taip, kaip yra. Vieną dieną liksiu viena ir tada patikrinsiu, ar visa tai mane išgelbės.
P. S. Tai vienintelis punktas, dėl kurio neabejoju – saugok draugus. Jie – vienintelis dalykas, kurį reikėtų kaupti (man kol kas pavyksta). Kartą suvoksiu, kad likau viena, bet užgrius draugai ir pasakys: gal visai išprotėjai, juk turi mus. Ir tai tiesa!
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą