Jeigu mama perduoda dukrai visas savo moteriškas žinias ir moteriškus įgūdžius tiesiogiai, tai tėvas šiame būsimos moters auklėjimo procese tarsi ir nereikalingas. Tačiau taip nėra. Būtent tėvas turi suteikti prasmę mamoms mokslams: kam mergaitei būti moterimi, kodėl reikia rengtis, gaminti, mylėti? Santykiuose su tėvu mergaitė mokosi būti moterimi ir su tėčiais ji pirmą kartą tokia pasijunta.
Ką turi padaryti tėvas, kad dukra išaugtų pasitikinčia savimi ir laiminga moterimi?
Nieko ypatingo. Mergaitei pakanka, kad jis yra ir kad ją myli, o taip pat rūpinasi, gina ir palaiko. O štai griežtumas bendravime visiškai nereikalingas. Juk mergaitė nelaiko tėvo pavyzdžiu, kurį reikia mėgdžioti, dėl to tėvo reiklumas nestimuliuoja jos mokytis, o tik įskaudina ir atstumia.
Ir štai kada mergaitė, įsimylėjusi į tėtį, pasiūlo tėvui ją „vesti“, jis turi paaiškinti dukteriai, kad jis jai absoliučiai neperspektyvus objektas, kad pasaulyje esame begalė kitų vyrų, kurie gali tapti jai artimi, ir tai jam visiškai netrukdys mylėti ją kaip ir anksčiau. Šitaip tėvas „duoda leidimą“ dukrai mylėti ir būti laimingai suaugusiame gyvenime.
Jeigu gi tėvas nusišalins nuo tokių klausimų ar atsišaudys juokeliais, mergaitė gali pakliūti į sudėtingą situaciją: ji galų gale sužinos, kad kiti vyrai egzistuoja, tačiau nesupras, ar leis tėtis jai mylėti. Beje, jei tėvas turi rimtų vidinių problemų, trukdančių jam „paleisti“ dukrą, tai vėliau merginos pasąmonėje susiformuos įsitikinimas, kad pamilti ji galės tik susipykdama su tėvu.
O apskritai, kai mergaitė įžengia į paauglystės amžių, kai prasideda nepasitenkinimas savo kūnu, veidu, išvaizda, normalus ir adekvatus tėvas turi vėl mobilizuotis ir suteikti taip reikalingą mergaitei moralinį palaikymą. Ją baugina pokyčiai, kurie vyksta su kūnu, ji nėra tikra, kad užaugs graži, dėl to jai reikia, kad tėtis ją mylėtų ir būtų švelnus, padrąsintų ir patikintų, kad ji graži ir nuostabi, ir apskritai žavetųsi ja kaip moterimi.
Informacijos šaltinis: seimairnamai.eu
Palikti komentarą