Kriaušės – vieni skaniausių, bet kartais nepelnytai pamirštamų vaisių. Kriaušės vertingos ne tik puikiomis skoninėmis savybėmis, bet ir tuo, kad yra nekaloringos. 100 g šviežių vaisių yra vos 47 kalorijos, beveik tiek pat, kiek obuoliuose. O štai džiovintų kriaušių kaloringumas gali siekti 300 kalorijų/100 g.
Tiesa, vitaminų kriaušėse nėra labai daug, pavyzdžiui, vitamino C – ne daugiau kaip 10 proc. paros normos. Kitų dar mažiau. Užtat kriaušės minkštime yra pektino (maistinių skaidulų šaltinis), kuris gerina žarnyno darbą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, padeda šalinti kai kurias nepageidautinas medžiagas, patenkančias į organizmą. Kriaušėse yra ir mineralinių medžiagų: kobalto, kalio, folio rūgšties (B9). Kalis yra naudingas širdžiai, pasižymi lengvu šlapimo varomuoju poveikiu, tai yra iš organizmo šalina skysčių perteklių. Folio rūgštis ir kobaltas yra būtini kraujo ląstelių gamybai.
Kriaušių odelėje gausu biologiškai aktyvių medžiagų: įvairių bioflavonoidų, rauginių medžiagų, taip pat glikozido arbutino, kuris pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Beje, ši medžiaga naudojama farmakologijos pramonėje, įeina į kai kurių preparatų inkstams ir šlapimtakiams gydyti sudėtį. Tiesa, arbutino daugiausia yra ne kriaušių vaisiuose, o lapuose, todėl kriaušių lapų nuoviras liaudies medicinoje kai kada rekomenduojamas šlapimo šalinimo organų uždegimams gydyti ir jų profilaktikai. Rauginės medžiagos, kurių yra kriaušių odelėje, yra labai naudingos linkusiems į viduriavimą asmenims. Išeina paradoksas: kriaušių minkštimas pasižymi laisvinamuoju poveikiu, o štai odelė, tiksliau, jos nuoviras, turi rauginių medžiagų, kurios, priešingai, padeda normalizuoti tuštinimąsi.
Kad ir kokios skanios ir naudingos būtų kriaušės, apribojimų jas valgyti yra. Daugelis tikriausiai yra pastebėję, kad kriaušių minkštimas skiriasi nuo kitų vaisių minkštimo, jo struktūra yra grūdėta. Taip yra dėl jame esančių vadinamųjų akmeningų ląstelių, kurių ląstelių apvalkalas yra labai kietas. Todėl kriaušės gali pasunkinti ligos eigą sergant virškinimo organų ligomis. Mat šie kieti ląstelių apvalkalai dirgina uždegimo apimtą virškinamojo trakto gleivinę. Todėl sergant gastritais, kolitais valgyti žalių kriaušių nerekomenduojama.
Yra dar kai kurių apribojimų. Kadangi kriaušėse gausu angliavandenių, sergant cukriniu diabetu reikėtų jas vartoti atsargiai ir rinktis saldžiarūgščių veislių vaisius. Naudingiausios – šviežios kriaušės. Džiovintose vitaminų beveik nėra, lieka tik ląsteliena ir šiek tiek mineralinių medžiagų. Vis dėlto džiovintos kriaušės yra naudingesnis desertas negu įprastiniai saldumynai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą