Tokie žmonės dažnai nemoka atsipalaiduoti ir mėgautis laisvalaikiu suaugę.
Per greitas suaugimas gali turėti didelį ir ilgalaikį poveikį žmogaus gyvenimui.
Šis reiškinys dažnai vadinamas „skuboto vaiko sindromu“.
Jis pasireiškia, kai vaikai anksti spaudžiami atlikti užduotis ir prisiimti atsakomybę, dažnai pažeidžiant natūralius jų vystymosi poreikius, rašo „Forbes“.
Nors trumpuoju laikotarpiu tai gali lemti įspūdingus pasiekimus, ilgalaikis poveikis gali būti pražūtingas.
Kai šie vaikai pereina į suaugusiųjų amžių, spaudimas ir lūkesčiai, su kuriais jie susiduria, gali pasireikšti įvairiais būdais.
Štai trys požymiai, kad tai gali nutikti ir jums.
1. Jaučiate alinančią nesėkmės baimę
Šį sindromą turintys vaikai suaugę dažnai tampa perfekcionistais.
Remiantis 2019 m. žurnale „Frontiers in Psychology“ paskelbtu tyrimu, šie bruožai atsiranda spaudžiant dideliems lūkesčiams ir kritikai iš išorinių šaltinių.
Dėl to vaikai, veikiami suaugusiųjų sektinų pavyzdžių ir selektyvaus pastiprinimo, kelia sau aukštus standartus.
Kai jų veiklos rezultatai neatitinka standartų arba jie susiduria su išoriniu vertinimu, jie taip pat gali save vertinti neigiamai.
Dėl šio nuolatinio spaudimo siekti gerų rezultatų suaugus gali atsirasti nesėkmės baimė.
Perfekcionizmo tendencijų turintiems suaugusiesiems gali pasireikšti:
Baimė suklysti.
Baimė nesilaikyti aukštų standartų gali būti paralyžiuojanti, todėl žmonės vengia rizikuoti ir sunkiai priima sprendimus.
Ši baimė dažnai pasireiškia atidėliojimu, kai žmonės atidėlioja užduočių atlikimą, nes bijo nepasiekti tobulumo.
Nuolatinis nerimas gali sukurti neryžtingumo ratą, dėl kurio prarandamos galimybės ir didėja stresas.
Naujų iššūkių vengimas.
Kad išvengtų nesėkmės tikimybės, šie asmenys gali vengti naujų iššūkių ir patirties.
Toks vengimas riboja jų augimo potencialą ir slopina mokymosi bei savęs tobulinimo galimybes.
Dėl to jų asmeninis ir profesinis tobulėjimas gali sustoti ir jie gali prarasti vertingos gyvenimo patirties.
Perdegimas dėl pervargimo.
Perfekcionistai gali spausti save iki ribos, dirbti viršvalandžius ir prisiimti pernelyg didelę atsakomybę, nes jaučiasi priversti patenkinti arba viršyti savo aukštus lūkesčius.
Šis nepaliaujamas tobulumo siekis gali sukelti fizinį ir emocinį išsekimą, todėl gali būti sunku išlaikyti sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
2. Jums sunku mėgautis laisvalaikiu
Vaikai, kuriems trūksta nestruktūruotų žaidimų, suaugę dažnai nemoka atsipalaiduoti ir mėgautis laisvalaikiu.
Nesugebėjimas atsipalaiduoti ir pasinaudoti laisvalaikiu vaikystėje gali išlikti ir suaugus, pasireikšdamas įvairiais būdais:
Kaltės jausmas poilsio metu.
Daugelis suaugusiųjų jaučia gilų kaltės jausmą, kai skiria laiko poilsiui, manydami, kad visada turėtų būti produktyvūs.
Šiems suaugusiesiems sunku ramiai sėdėti, jie visada ieško užduočių ar projektų, kad būtų užimti.
Jie baiminasi „švaistyti laiką“, o tai gali lemti perdegimą ir neleisti mėgautis ramiomis, poilsio akimirkomis.
Nesugeba mėgautis pomėgiais.
Net ir hobis gali atrodyti kaip užduotis, kurią reikia atlikti pagal aukštus standartus, o tai trukdo mėgautis juo tiesiog dėl malonumo.
Šis siekis tobulėti kiekvienoje gyvenimo srityje dažnai laisvalaikį paverčia dar vienu spaudimo šaltiniu.
Užuot atsipalaidavus, hobis tampa pasiekimų arena, kurioje daugiausia dėmesio skiriama įgūdžiams tobulinti arba įspūdingiems rezultatams pasiekti.
Sunku išlikti esamuoju laiku.
Tokiems žmonėms gali būti sunku praktikuoti sąmoningumą arba išlikti dabarties akimirkoje.
Jų protą dažnai užplūsta mintys apie tai, ką reikia padaryti kitą kartą, o tai trukdo susitelkti į dabartį ir ja mėgautis.
Nuolatinis dėmesys ateičiai gali trukdyti jiems visiškai išgyventi ir mėgautis laisvalaikio akimirkomis.
3. Esate atsiskyrę nuo savo „vidinio vaiko“
Laisvas, nestruktūruotas laikas yra būtinas kūrybiškumui ir žaismingumui ugdyti.
Kai vaikams trūksta šios laisvės, jie praranda svarbias galimybes ugdyti ir atnaujinti savo kūrybinius įgūdžius.
2021 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad darbuotojai, grįžę iš atostogų, pajuto didelį kūrybiškumo padidėjimą, o tai rodo nestruktūruoto laiko svarbą ugdant kūrybinį mąstymą.
Ši sąsaja išryškina, kodėl be šios formuojančios nestruktūruoto žaidimo patirties vaikystėje žmonėms gali būti sunku visapusiškai ugdyti ir puoselėti savo kūrybiškumą suaugus.
Yra keletas būdų, kaip kūrybiškumo ir žaidimų slopinimas vaikystėje gali paveikti suaugusįjį:
Žmogui sunku mąstyti nestandartiškai.
Taip gali atsitikti, jei žmogus neišsiugdė lankstumo ir vaizduotės, kurie išsiugdomi žaismingo tyrinėjimo metu.
Struktūrizuota aplinka ir griežtas tvarkaraštis gali versti mąstyti linijiniu, tradiciniu būdu, o tai apriboja gebėjimą į problemas žvelgti iš naujų perspektyvų.
Jie gali atmesti žaidimų veiklą kaip nerimtą.
Tokia mąstysena gali trukdyti žmogui užsiimti veikla, kuri skatina psichinę gerovę, ir apriboti jo džiaugsmo ir atsipalaidavimo galimybes.
Šie suaugusieji taip pat gali turėti spontaniškumo ir gebėjimo prisitaikyti problemų, jiems gali būti sunku įsitraukti į improvizacinę veiklą arba pasiduoti srovei.
Toks nelankstumas gali slopinti kūrybinę raišką ir džiaugsmą netikėtumais.
Profesinėje srityje kūrybiškumo stoka gali sukelti sąstingį.
Naujovės yra labai svarbios sėkmei daugelyje sričių, o nesugebėjimas kūrybiškai mąstyti gali trukdyti siekti karjeros.
Suaugusiesiems, kuriems trūksta nestruktūruotų žaidimų, gali būti sunku kurti novatoriškus sprendimus arba prisitaikyti prie kintančios darbo aplinkos, o tai riboja jų profesinį augimą.
Nė vieno vaiko vaikystė neturėtų būti skubinama.
Tačiau būdami suaugusieji turime galimybę sulėtinti tempą ir atkurti ryšį su ta savo dalimi, kuri visada nusipelnė tiesiog būti vaiku.
Mėgaukitės žaismingumo, kūrybiškumo ir atsipalaidavimo akimirkomis.
Niekada nevėlu pagerbti savo „vidinį vaiką“ ir suteikti sau erdvės augti ir klestėti savo tempu.
Palikti komentarą