Labai dažnai tenka stebėti, kada tėvai nežino, kaip reaguoti į vaiko emocijas. Tą tikrai ne kartą teko matyti vaikų laukiamajame pas gydytojus, parduotuvėse ar renginiuose.
Tikiu, kad mūsų (mamų ir tėvų) daugelio irgi niekas nemokė, kaip išbūti su vaiko emocijomis. Vaikystėje dauguma girdėjome tik drausminančius žodžius, kad rodyti emocijų nedera viešose vietose.
Taigi trumpas ir aiškus algoritmas, kaip priimti vaikų emocijas:
- Aiškiai įsivardinkime sau vaiko emociją. (pyktis, baimė, liūdesys ir t.t.)
- Pasitikslinkite su vaiku ar vienodai suprantate vaiko emociją. („Man atrodo dabar pyksti, ar taip?“ arba „Ar teisingai suprantu, kad jaudiniesi prieš mokyklą?“) Netinka teigti „Matau, kad pyksti“, bet tikslinkimės.
- Normalizuokite vaiko jausmą. Kaip vaikas jaučiasi, taip jis ir gali jaustis. Jokiu būdu neneikite „Nėra čia ko bijoti“ arba „Ir ko čia pyksti dabar?“ Geriau patvirtinkite „Taip, tu gali jaustis“, „Aš ir tavo vietoje nerimaučiau.“ „Taip tu gali pykti, kai aš tave prašau susitvarkyti…😊“.
- Leiskite vaikui atvėsti. Nerealu, kad vaikas pakeis emocija tuoj pat. „Nusiramink!“, „Baik čia ožiuotis/pykti/verkti.“ Geriau sakykite „Tikiu, kad reikia laiko nurimti“, „Galim padaryti pertraukėlę“.
- Pasiūlykite pagalbą emocijų suvaldymui. „Gal nori, kad padėčiau nurimti“ ar tiesiog „Apsikabinkime“, „Aš esu šalia ir noriu tik tau padėti išbūti“.
Tikiuosi ši aiški seka padės ir patiems tėvams priimti savo ir vaikų emocijas ramiau, be didesnių dramų. Neskubėkime keisti vaikų emocijų, o išbūkime.
Parengė: V. Mikutaitienė | @kietosios_psichoterapeutes
Informacijos šaltinis: https://psichika.eu/blog/kaip-priimti-vaiku-emocijas/?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=kaip-priimti-vaiku-emocijas
Palikti komentarą