Sunku savo vaikams paaiškinti tai, ką patys vargiai suvokiame. Tačiau šiandieniniame pasaulyje tėvai susiduria su iššūkiu paaiškinti atžaloms žiaurumo apraiškas, teroristinius išpuolius ir karinius veiksmus. Nors ir sunkūs bei norimi išvengti, šie pokalbiai yra itin svarbūs. Jie suteikia tėvams galimybę padėti savo vaikams jaustis saugesniais ir labiau suprasti pasaulį, kuriame gyvena.
Tikriausiai daugelis mūsų pastaruoju metu ieškome žodžių, kuriais galėtume paaiškinti vaikams dalykus, kuriuos vargu ar įmanoma paaiškinti. Be to, kalbėjimas apie teroristinius išpuolius, masines žudynes ir karinius veiksmus skiriasi nuo kalbėjimo apie kitas bauginamas globalias žinias, nes žmonės, galima sakyti, yra pripratę prie natūralių, besikartojančių, kad ir bauginamų ar griaunančių gamtos stichijų, nes tai – gamtiška, natūralu, net numatoma. Skirtingai nei stichinės nelaimės, masinio smurto apraiškos – dažnai atsitiktinės ir sunkiai prognozuojamos.
Tenka pripažinti, kad net jei mus trikdančios žmonių žiaurumo apraiškos vyksta „kažkur toli“, mums tai kelia nerimą. Visiškai natūralu, kad ir vaikai dėl to jaučiasi sutrikę, nerimauja. Net jei nenorite apie tai kalbėti su savo vaikais, tai tampa būtinybe. Gyvename tokiais laikais, kai žinios iš viso pasaulio yra nesustabdoma kasdienybė, jos pasiekia mus ne tik per televiziją, radiją, laikraščius, internetu, – net jei atsisakome tuo domėtis, šios žinios mus pasiekia per kitus žmones. Taip pat ir su mūsų vaikais – jei nepasikalbėsime su jais apie tai patys, jie gali gauti iškreiptą, dar labiau bauginamą, fantazijomis apipintą informaciją iš bendraamžių ar patys susidaryti nerimą ir nesaugumo jausmą skatinančią nuomonę iš to, kaip mato jus panašias naujienas slepiant ir kalbant apie jas puse lūpų.
Vienas būdų paprastai ir suprantamai pasikalbėti apie tai su vaiku ir tam tikra prasme paaiškinti jam net mums iki galo nesuprantamus dalykus yra pavyzdžio metodas. Susiekite tai, kas kažkur atsitiko su tuo, ką vaikas geba suprasti. Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Prisimeni, kaip susipešei su draugu dėl žaislo, kurio abu norėjote, o žaislas buvo tik vienas? Žmonės pešasi, kovoja ir pyksta, kai negali turėti to, ko jie nori, arba kai kas nors nuskriaudžia jų mylimą žmogų, ir yra daugybė tokių ir panašių priežasčių, kodėl žmonės įsivelia į aršias kovas.“
Žemiau pateikiami patarimai gali būti naudingi tėvams kalbantis su savo vaikais šiomis temomis.
Klausykitės vaikų
* Sukurkite aplinkybes vaikui paklausti jį dominančius klausimus. Neverskite vaikų kalbėti, jei jie tam nepasiruošę.
* Prisiminkite, kad vaikai viską priima asmeniškai. Pavyzdžiui, jie gali nerimauti dėl draugų ar giminaičių, kurie gyvena su įvykiu susijusiame mieste ar valstybėje. Arba jie gali imti baimintis, kad tie „blogi žmonės“, įvykdžiusieji smurtinį išpuolį, gali ateiti ir pas jus į namus. Nenuvertinkite jų baimių.
* Padėkite vaikams rasti būdą pasakyti tai, ką jie jaučia. Kai kurie vaikai gali nesugebėti kalbėti apie tai, ką galvoja, jaučia ar ko bijo. Jiems gali būti priimtiniau išreikšti jausmus piešiant ar žaidžiant, kuriant istorijas (istorijų kūrimas – itin geras būdas pasikalbėti apie bauginamus dalykus, juos savaip paaiškinti, išspręsti).
Atsakykite į vaikų klausimus
* Vartokite tokius žodžius ir sąvokas, kokius jūsų vaikas supranta. Lai jūsų paaiškinimas atitinka vaiko amžių ir supratimą. Neapkraukite vaiko informacija.
* Į vaikų klausimus atsakykite sąžiningai. Dažniausiai vaikai supranta, jei esate su jais nesąžiningi.
* Būkite pasiruošę tam, kad tą patį paaiškinti reikės kelis kartus arba bus keli pokalbiai šia tema. Tam tikra informacija gali būti sunkiai suprantama ar priimama. Tų pačių klausimų kartojimas gali būti jūsų vaiko būdas prašyti tam tikro patvirtinimo, kartu – saugumo.
* Pripažinkite vaiko mintis, jausmus, reakcijas. Leiskite vaikui žinoti, kad jo klausimai ir susirūpinimas yra svarbūs.
* Būkite nuoseklūs ir nuraminkite vaiką, tačiau nežadėkite nerealių dalykų.
* Venkite stereotipiškai kalbėti apie žmones rasės, tautybės ar religijos aspektais, mokykitės ir patys neturėti išankstinių nuostatų. Naudokitės proga ugdyti vaiko toleranciją.
* Nepamirškite, kad vaikai mokosi stebėdami tėvus ir mokytojus. Jiems labai įdomu, kaip jūs reaguojate į įvykius. Jie klausosi, kaip jūs kalbatės su kitais suaugusiaisiais.
* Tegu vaikai žino, kaip jūs jaučiatės. Nieko blogo, kad jie žino, jog jūs jaudinatės dėl tam tikrų įvykių. Visgi neužkraukite jiems savo jaudulio. Dažnai vaikai jaudinasi tiek, kiek jaudinasi tėvai.
* Pripažinkite vaiko būdą nusiraminti dėl bauginamų įvykių. Jei vaikas jaučiasi ramiau sakydamas, kad visa tai vyksta labai toli, neprieštaraukite tam. Vaikas jaučiasi saugesnis taip galvodamas apie tam tikrus įvykius.
Palaikykite vaiką
* Neleiskite vaikams žiūrėti smurtinių ar trikdančių dalykų per televiziją. Besikartojantys bauginantys vaizdai gali itin trikdyti vaiką, ypač jaunesniame amžiuje.
* Padėkite vaikams susidaryti nuspėjamą dienos įvykių eigą. Vaikams labai svarbu tai, kas vyksta čia ir dabar, tad itin svarbus įprastas kasdienybės pastovumas – darykite įprastus darbus, užsiimkite įprasta veikla, tegu dienos teka įprasta vaga.
* Derinkite mokykloje ir namuose gaunamą informaciją. Tėvai turėtų žinoti apie vaikų veiklas ir diskusijas svarbiais klausimais su mokytojais mokykloje. Mokytojai turėtų žinoti apie tam tikras vaikui būdingas baimes ir rūpesčius.
* Vaikai, patyrę tam tikras psichologines traumas ar netektis šeimoje, gali jautriau reaguoti į žinias apie tragedijas, karinius veiksmus ar teroristinius išpuolius. Šiems vaikams gali prireikti didesnio palaikymo ir dėmesio.
* Stebėkite fizinius su stresu susijusius simptomus. Daugelis vaikų jaudulį ir stresą išreiškia skųsdamiesi fiziniais skausmais.
* Stenktės, kad jūsų vaikas nežiūrėtų filmų su smurto epizodais ar karo tematika, nežaistų tokio pobūdžio kompiuterinių žaidimų.
* Leiskite vaikams būti vaikais. Jie gali nenorėti daug kalbėti ar galvoti apie tokius įvykius. Labai gerai, jei vietoj to jie žais kamuoliu, laipios po medžius, važinėsis dviračiais ar užsiims kita savo amžiui būdinga veikla.
Parengta pagal aacap.org ir parents.com
Informacijos šaltinis : Bernardinai.lt
Palikti komentarą