2014 m. rugsėjį LR švietimo ir mokslo ministras patvirtino atnaujintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą (toliau – Programa), kuri nuo šių metų rugsėjo mėnesio bus pradėta diegti visose priešmokyklinėse grupėse. Ji buvo atnaujinta įgyvendinant projektą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“, finansuojamą Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. LR švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė JANKAUSKIENĖ pabrėžia, kad vaikams augti ir mokytis reikia talkinti tikslingai.
Minėta, kad Programa atnaujinta įvertinus gerąją prieš mokyklinio ugdymo praktinę patirtį, remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais tyrimais, atsižvelgiant į Lietuvos priešmokyklinio ugdymo stiprybes ir silpnybes.
Atlikti nacionaliniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio ir vadybos tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra nemažai gražių ir inovatyvių priešmokyklinio ugdymo organizavimo ir diegimo pavyzdžių, daug kūrybiškai dirbančių pedagogų ir vadovų, tačiau kai kuriose srityse praktika turėtų būti gerinama. Vis dar sunkiai sekasi organizuoti ugdymo procesą dėmesį sutelkiant ne į patį procesą, o į tikslą, t. y. apgalvojant, ko viena ar kita veikla siekiama, kokių žinių, gebėjimų vaikas įgis dalyvaudamas šioje veikloje, kokios vertybės formuosis su draugais ir pedagogais diskutuojant viena ar kita tema.
Priešmokyklinio ugdymo grupėse, ypač tose, kurios įsteigtos mokyklose, vis dar gajūs akademiniai ugdymo metodai. Reikėtų stiprinti bendradarbiavimą su tėvais (globėjais, rūpintojais), kuris šiandien dar gana formalus ir fragmentiškas. Naujausi tyrimai rodo, kad tik kalbėdami ir tardamiesi su tėvais dėl ugdymo tikslų, metodų, dalydamiesi įsipareigojimais ir atsakomybe galime padėti vaikui sėkmingai augti. Atnaujintoje Programoje šie dalykai yra akcentuojami ir stiprinami.
Kokius svarbiausius gebėjimus turi įgyti vaikas prieš mokyklinio ugdymo grupėje?
Atnaujinta Programa atspindi Lietuvos lūkesčius dėl prieš mokyklinio ugdymo. Įvardijami du tikslai. Pirmas – kiekvienam vaikui (atsižvelgiant į tai, kokia jo patirtis, kiek jis gali, kokie jo specialieji ugdymosi poreikiai ir t. t.) padėti sėkmingai augti. Kitas keliamas tikslas – padėti jam pasirengti mokytis mokykloje. Programos turinį sudaro tos pačios penkios (kaip ir 2004 m. Programoje) kompetencijos (socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninė), į kurias integruotos mokėjimo mokytis (mokytis atkakliai siekti tikslo, darbą atlikti nuo pradžios Kad priešmokyklinis ugdymas netaptų mokykliniu iki galo, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir kt.), verslumo (nebijoti imtis naujų veiklų, būti kūrybiškam, pasirengti rizikuoti ir kt.) ir kūrybiškumo (gebėti pateikti netradicinius sprendimus ir kt.) kompetencijos.
Negalima išskirti nė vienos srities, nes jos būsimajam pirmokui yra lygiavertės ir vienodai aktualios. Reikia padėti vaikui augti ir būti sėkmingam, įgyti socialinių kompetencijų, kad jis galėtų bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, išmokti girdėti kitą. Pagaliau, kad pats norėtų mokytis ir sužinoti naujų dalykų. Todėl priešmokyklinio ugdymo tikslas ir yra dvejopas. Tai – vaiko ugdymas jam talkinant augti ir padedant pasirengti tapti mokiniu.
Į ką ugdytojai, pradedantys dirbti pagal šią Programą, pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį?
Pedagogams patarčiau gerai susipažinti su Programa ir ją išstudijuoti, pasitikrinti, kokie akcentai sustiprinti, kas yra nauja. Tikrai naujiena, kad ši Programa yra orientuota į vaiko pasiekimus. Pateikiamos gairės, idėjos pedagogams, t. y. kokiose veiklose dalyvaudamas vaikas gali įgyti anksčiau minėtas kompetencijas. Taigi Programa yra susieta su Priešmokyklinio ugdymo standartu.
Dar vienas ryškus akcentas – pripažįstama, kad kasdienis vaiko gyvenimas grupėje (atvykimas ir išvykimas, maitinimasis, miegas ir kt.) yra neatsiejama ugdymo dalis. Kitų šalių programose tai vadinama „paslėptu turiniu“ ir šis ugdymo proceso etapas yra labai svarbus. Pedagogui reikėtų peržiūrėti grupės ir kiekvieno vaiko ugdymo organizavimą, pagalvoti, kaip galima pritaikyti kasdieninę rutiną: ėjimą valgyti (pvz., mokomės elgesio prie stalo taisyklių, serviruoti stalą, laikytis susitarimų ir kt.), poilsį, tvarkymąsi ir kt.
Taigi svarbu pripažinti vaiko gyvenimą grupėje kaip neatsiejamą ugdymo dalį – nuo pat pasisveikinimo ryte iki išsiskyrimo vakare. Reikėtų iš anksto susirinkti kiek įmanoma daugiau informacijos apie konkrečius vaikus, kurie nuo rugsėjo 1-osios lankys priešmokyklinio ugdymo grupę. Taip pat galima apgalvoti, kaip Programą pristatyti tėvams.
Kaip Programa siekiama užtikrinti mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) partnerystę, kad jie dalytųsi atsakomybe?
Norint sėkmingai įgyvendinti Programą, būtina tėvų ir ugdymo įstaigos partnerystė. Priešmokyklinio ugdymo pedagogas turi įvertinti, kokias problemas gali išspręsti pats, o kada jau reikėtų tėvų ar kitų specialistų pagalbos. Svarbu kiekvienai šeimai surasti tinkamiausias bendravimo ir bendradarbiavimo formas. Apskritai ne tik pedagogai, bet ir ugdymo įstaigos turėtų gerai pagalvoti, ar iki šiol taikytos bendravimo strategijos yra veiksmingos ir tinkamos, ar reikėtų ką nors keisti.
Parengė Agnė PATACKAITĖ
„Švietimo naujienos“
„Švietimo naujienos“
ŠALTINIAI:
Informacijos šaltinis: 
Palikti komentarą