Vakarykštė diena abiturientams buvo lemtinga. Jie sužinojo, kur įstojo. O „Vakaro žinios“ domėjosi, kaip pasisekė Lietuvos gabiausiesiems – po penkis šimtukus iš šiųmečių abitūros egzaminų gavusiems būsimiems studentams.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, studijos valstybės finansuojamose vietose ar studijų stipendijos pasiūlytos 14 516 asmenų, o už savas lėšas studijuoti pakviesti 12 443 stojantieji.
Labiausiai pasisekė Vilniaus universitetui, kuris į valstybės finansuojamas vietas pritraukė 2502 jaunuolius. Antroje vietoje atsidūrė Kauno technologijos universitetas, – jame už valstybės lėšas pakviesti studijuoti 1449 asmenys. Vilniaus Gedimino technikos universitete nemokamai studijuoti pasiūlyta 1207 šių metų stojantiesiems.
MECHATRONIKA
Kristijonas KEREKEŠ, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija:
Aš įstojau į Kauno technologijos universitetą, į mechatronikos specialybę. Būtent ją ir buvau įrašęs pirmuoju pageidavimu. Šia specialybe susidomėjau jau po visų egzaminų, kai rimtai pradėjau svarstyti, ką reikės studijuoti. Mane patraukė tai, kad ši specialybė – mechanikos, elektronikos ir informatikos mišinys, o visa tai man prie širdies.
Kodėl neišvykau studijuoti į užsienį? Nemanau, kad užsienyje yra kažkas geriau nei čia, Lietuvoje. Aš nenorėjau išvažiuoti, nes tikiu, kad galiu save kuo puikiausiai realizuoti Lietuvoje, kad nėra būtinybės kitur važiuoti ieškoti geresnio gyvenimo. Esu patriotas.
Mano svajonė – įsidarbinti NASA. Manau, kad pasirinkta specialybė yra pirmas žingsnis link to. Tai, žinoma, nėra tokia svajonė, kurios neišpildžius sugriūtų gyvenimas ir aš labai liūdėčiau. Tačiau jei jau važiuočiau į užsienį, tai tik garsinti Lietuvos vardo.
Kaip gerai išlaikyti egzaminus? Manau, nuoseklus mokymasis yra pagrindinė sėkmės priežastis. Ruošiantis egzaminams tikrai buvo nemažai paskirta laiko, patirta streso. Bet aš mokiausi nuolatos, o ne laukdavau paskutinės dienos prieš kontrolinį. Atidžiai dalyvaudavau pamokose, ruošdavau namų darbus, stengdavausi kiekvieną dieną atnaujinti ar papildyti savo žinias. Tačiau ir laisvalaikį su mokslais pavykdavo suderinti. Be mokslų, dar užsiimu irklavimu. Aišku, ruošiantis egzaminams, net buvo tekę kelis mėnesius pristabdyti treniruotes, o dabar ir toliau stengiuosi sportuoti.
MEDICINA
Ieva KAUKĖNAITĖ, Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija:
Įstojau ten, kur norėjau, – į mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Apie medicinos studijas galvojau jau nuo 9-10 klasės, savęs niekur kitur tiesiog neįsivaizdavau. Man tai – įdomiausia sritis, kuri įpareigoja visą gyvenimą tobulėti, mokytis.
Medicinos mokslai ir taip yra sunkūs, todėl, manau, užsienyje juos studijuoti būtų dar sunkiau. Be to, Lietuvoje norėjosi likti ir todėl, kad, mano įsitikinimu, ir čia galima daug pasiekti. Čia šeima, viskas sava – nesinori to palikti.
Penki šimtukai daug nervų man nekainavo. Tiesiog reikėjo dirbti nuolat, o ne tik paskutinėmis dienomis ar savaitėmis. Nuoseklus darbas atsipirko. Aišku, mokykloje buvo ir sunkesnių, ir lengvesnių etapų, tačiau nepasakyčiau, kad mokytis yra labai sunku.
CHEMIJOS INŽINERIJA
Kasparas STEPONAVIČIUS, Kauno technologijos universiteto gimnazija:
Mano pagrindinis pasirinkimas yra Birmingamo universitetas (Jungtinėje Karalystėje), kuriame norėčiau studijuoti chemijos inžineriją. Kol kas dar nežinau, ar įstojau, nes yra šiokių tokių neaiškumų dėl mano vietos. Universitetas reikalauja, kad iš visų mokomųjų dalykų metiniai pažymiai būtų dešimtukai, o aš turėjau vieną devynetą iš lietuvių kalbos. Žinoma, kitą reikalavimą, kad visi egzaminai būtų išlaikyti daugiau nei 90 proc., išpildžiau – gavau šimtukus.
Manau, kad įstoti turėtų pavykti, o atsarginis variantas yra Lydso universitetas, kuriame taip pat yra chemijos inžinerijos specialybė. Paskutinėmis valandomis užpildžiau registraciją ir LAMA BPO sistemoje stoti į KTU, Elektros energetikos technologijas. Lietuvoje likčiau tuo atveju, jei nepavyktų Anglijoje įstoti ar gauti stipendijos.
Kodėl užsienis? Manau, kad mokslo kokybė visai kita, o ir aplinka konkurencingesnė. Man norėjosi pakeisti aplinką, neužsisėdėti vienoje vietoje.
O kaip mokytis, kad rezultatai būtų geri? Tikriausiai reikia stengtis per 12 metų pasiimti viską, ką gali. Aš, pavyzdžiui, namuose gana mažai mokydavausi, stengdavausi kuo daugiau nuveikti per pamokas, kad namie netektų sėdėti prie knygų. Geri mokytojai taip pat labai svarbu. O mūsų gimnazijoje mokytojai yra tikrai nuostabūs, puikios kompetencijos. Jie labai prisidėjo prie gerų rezultatų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Informacijos šaltinis: Vakarų ekspresas.lt
Palikti komentarą