Ką pasiūlyti traukinių mylėtojams

Kaip ir bet kokį kitą vaiko susidomėjimą, šį – meilę traukiniams – stengiuosi prisiminti ir tuomet, kai mediniai traukinukai tvarkingai guli dėžėje, o mes veikiame ką nors kita.

Kasparas praktiškai kiekvieną rytą pabudęs pasakoja, kad sapnavo traukinius. Štai man vienas linksmesnių dialogų ryte:

– Ką šiandien sapnavai?

– Boružėlę.

– Ooo.. kažkas naujo!

– … važiavo vagone.

Viskas prasidėjo nuo medinių traukinukų, kuriais žaidė radęs kur nors svečiuose, „Ikea“ parduotuvėje arba restorane „Vapiano“. Jam taip patiko, kad nusprendėme nupirkti vieną rinkinį. Dabar turime dar kelis traukinukus ir kitų gamintojų. Nerealiausia, kad dauguma jų gaminami pagal vienodą standartą, todėl bėgiai ir ratukai yra vienodo pločio. Dabar turime ir vieną su pakraunama baterija iš BRIO. Tačiau jie tokie brangūs, kad dar vieno pirkti tikrai neplanuojame. Užtenka ir šio, prie jo puikiai jungiasi visa kita, ką jau turime.

Kaip ir bet kokį kitą vaiko susidomėjimą, šį – meilę traukiniams – stengiuosi prisiminti ir tuomet, kai mediniai traukinukai tvarkingai guli dėžėje, o mes veikiame ką nors kita. Štai mano sąrašas, ką išbandėme susijusio su traukiniais:

Geležinkelių muziejus Vilniuje. Raginčiau aplankyti, kol orai dar geri, nes žiemos metu lauko ekspozicija neveikia. Joje – tikri traukiniai, senoviniai ir šiuolaikiniai, kuriuos galima apžiūrėti, pažvilgčioti pro langą į mašinisto kabiną ir palyginti tarpusavyje. Taip pat čia galėsite pasivažinėti drezina. Kasparui (2m. 11mėn) labai patiko. Turi jie ir ekspoziciją po stogu: įdomiausia čia mums pasirodė traukinių maketai, įvairios knygelės ir žaislai, susiję su traukiniais, taip pat – filmukas apie saugų elgesį prie traukinio.

Funikulierius Kaune. Deja, mes apžiūrėjome tik iš išorės ir negalėjome realiai išmėginti, nes kažkodėl vasarą be jokių perspėjimų Turizmo informacijos arba Kauno liftų, kurie juos prižiūri, puslapiuose, Žaliakalnio funikulierius neveikia dėl remonto darbų (pabaigos data nenurodyta). Bet būtinai sugrįšim.

Kelionė į Gedimino kalną Vilniuje. Ne visai tikras traukinys ir kelionė labai trumpa, bet dabar, kai tas funikulierius puikiai matosi ant kalno, Kasparas visada stebi ir mato, kai pravažiuojame pro šalį. Esame buvę su mažesniu, reikia kartoti.
Kelionė traukiniu. O kas gali būti tikriau ir autentiškiau? Jeigu gyvenate Vilniuje ir nesugalvojate, ką galėtumėte aplankyti vykdami traukinu, visada galite pasivažinėti tiesiog iki oro uosto.
Traukinukai prekybos centruose ir įvairūs atrakcionai. Panašių atrakcijų vengiu, nes Kasparas nors kartą kur nors išmėginęs puikiai atsimena, kas ir kur yra. Neprigudrausi. Mums gerai tai, kad jis tokiais traukinukais nori keliauti vienas, todėl kainuoja ne per daugiausiai.

Spalvinimo lapai su traukiniais. Yra galybė, galima atsirinkti pagal pomėgius. Kažkada keliaujant norėjo spalvinti vien tik traukinius. Tokie spausdinti lapai mašinoje, ant kieto segtuvo su aliejinėmis kreidelėmis, mums ne kartą labai pasiteisino.

Filmukai apie traukinius:

Turbūt populiariausias – „Tomas ir draugai“. Yra ir ilgametražių filmukų, ir trumpų serijų iki dešimties minučių (galima rasti Youtube). Man patinka tie trumpieji, nes ilgam neįkalina vaiko prie televizoriaus ar kompiuterio.
Mėgstantiems senąją animaciją – „Garvežiukas iš Ramunių stotelės“. Lietuviškas.
Mėgstantiems ne tik traukinius, bet ir dinozaurus, patiks mokomasis „Dinozaurų traukinys“.

Lietuviškos knygos apie traukinius:

Būtinai paskaitykite kokią nors enciklopediją, geriausiai vaikišką, apie traukinius. Kai svečiavausi pas savo tėvus, ir susiradau savo vaikystės enciklopediją, Kasparas skyrelį apie traukinius prašė paskaityti prieš miegą kelias dienas iš eilės.
Skyrius apie traukinius knygoje „Ką žmonės dirba visą dieną“. Kasparo knygų lentynoje ši knyga irgi atkeliavo dar iš mano vaikystės, mielai ją skaito, o pradžioje net ir vadindavo „ta apie traukinius“, nors pasakojimas apie traukinius – tik vienas skyrius.
Lankydamiesi „Geležinkelių muziejuje“, radome tikro traukinių mylėtojo interesus atitinkančią knygą „Daktaras Bambeklis važiuoja traukiniu“. Deja, kaip patvirtino leidykla „Nieko rimto“, šia knyga jie jau nebeprekiauja ir neketina perleisti. Vistiek nusprendžiau pasidalinti, nors mes ją tik pavartėme ir niekur nerandu kitur. Gal kur nors pamatysite bibliotekose arba kas nors pardavinės jau skaitytą?

Stalo žaidimas „Ticket to ride“. Išbandėme žaisti trise su atverstomis kortomis ir kažkaip visai smagu ne tik mažajam. Tik žaidžiame, kai vaikas tikrai pailsėjęs ir gali susikaupti, nes yra visokiausių taisyklių ir reikia nemažai kantrybės. Stalo žaidimai išmoko neįtikėtinai daug dalykų, todėl kodėl gi nepabandžius kartu padrybsoti ant grindų. Nepaisant to, kad rekomenduojamas amžius dar gerokai ateityje.

Žaidimai ir užsiėmimai (keletas idėjų ir patarimų):

Įsivaizdavimo žaidimai. Tereikia priemonių, o vaikų fantazija beribė: Kasparas praktiškai kasdien žaidžia savo traukiniais ir sukuria neįtikėtinų istorijų. Traukiniai ir genda, ir patenka į avarijas, ir pameta krovinius, ir t.t. Mėgsta žaisti ir vienas, bet iš karto prašo prisijungti kokių nors atėjusių svečių arba mūsų. Jeigu vaikas mažesnis, galite patys paraginti įsivaizduoti, kur vykstate, kas nutinka kelionėje, kas keliauja traukiniu ir pan.
Bilietų žymėjimas. Skylamušis yra viena kanceliarijos priemonių, kuri puikiai tinka įvairiems žaidimams ir įgūdžiams lavinti. Štai čia Kasparas gamina traukinio bilietus ir juos pažymi.
Traukinių vyniojimas į maistinę plėvelę. Vieną kartą pamatęs, kaip aš kažką pakuoju virtuvėje, pasičiupo plėvelę ir dingo. Pakvietė, kai jau buvo supakavęs pirmąjį traukinį, prašydamas padėti nukirpti. Jam buvo taip smagu, kad teko supakuoti visus traukinius. Kodėl gi ne?
Taip pat su skirtingais traukiniais galima pasigaminti ir dėlionę, esu rašiusi apie tai čia. Tikram traukinių mylėtojui toks iššūkis tikrai bus įveikiamas Nors aš iki šiol dar painioju kai kurių traukinukų vardus, Kasparas, neabejoju, atsimena kiekvieną ratą, kaminą ar kitą detalę.