Kad ir kaip ruoštumėtės, prieš tapdami tėvais, viskam pasiruošti niekuomet neišeis. Visi tėvai, augindami vaikus, susiduria su tam tikrais iššūkiais. Tai gali būti vaiko įniršio priepuoliai, melavimas, kandžiojimasis arba socialinės problemos, kai vaikas yra patyčių auka arba neturi draugų. Galite susidurti su emociniais ar raidos klausimais, kurie paskatins jus ieškoti informacijos ir domėtis tuo, kaip galėtumėte padėti savo vaikui augti laimingam.
Viena mama, tinklalapiui Kidspot.com papasakojo savo istoriją ir savo, kaip mamos, iššūkį. Jų sūnus 10 metų šlapinosi į lovą. Mama prisipažino, kad sūnaus genai išties jam nepagelbėjo. Problemų dėl šlapinimosi į lovą turėjo ir ji pati, ir jos vyras, ir jo vaikai iš kitos santuokos. Taigi, mama manė esanti pasiruošusi tam ir tiksliai žinanti, ką daryti, kad šis klausimas kuo greičiau išsispręstų.
Tiesa ta, kad iš tiesų viskas buvo kitaip. Visa tai užtruko net ištisus 10 metų, o moters patirtis iš ties gali praversti tėveliams, kurių vaikučiai taip pat susiduria su šiuo nesklandumu.
Mama be galo džiaugėsi, kai vos dviejų metų jos sūnus spontaniškai išmoko naudotis tualetu, tačiau kitų trijų metų rytai dažniausiai pasitikdavo šlapia sūnaus lova.
Iki penkių metų amžiaus berniukas naktimis dėvėdavo sauskelnes, tačiau artėjant mokyklos lankymo pradžiai, mama nusprendė, jog laikas būtų jų atsisakyti. Mama vylėsi, jog po keleto šlapių naktinių prabudimų, sūnus išmoks prabusti laiku, tačiau jis miegodavo taip giliai, kad niekas jo nepažadindavo. Net ir šlapia lova.
Tuomet tėvai ėmėsi kito metodo: kas vakarą prieš eidami miegoti patys žadindavo sūnų, kad šis nueitų į tualetą, tačiau tai nepadėjo išmokyti jo prabusti pačiam, užsinorėjus šlapintis.
Tėvai nuolat bandė vis naujus būdus, vildamiesi, kad berniukui augant ši problema anksčiau ar vėliau išsispręs. Jie išbandė įvairius prietaisus, skysčių prieš miegą ribojimą, apdovanojimą už sasas naktis ir žadinimą naktimis, kad sūnus nueitų į tualetą, tačiau niekas nepadėjo.
Pradėjus lankyti mokyklą ši problema tapo dar didesnė. Berniukas atsisakydavo kvietimų nakvoti pas draugus ar važiuoti į stovyklas su nakvyne, bijodamas prisišlapinti į lovą.
Galiausiai šeima kreipėsi pagalbos į Sidnėjaus vaikų ligoninės kliniką, kurioje berniukui buvo paskirti vaistai, žymiai sumažinantys šlapimo kiekį nakties metu, kurie, kartu su vaiko žadinimu naktį, pamažu ėmė duoti rezultatų.
Šios problemos sprendimas truko net 10 metų ir pareikalavo trijų naujų čiužinių, penkių naujų pagalvių, keturių naujų antklodžių bei nesuskaičiuojamo patalynės skalbimų skaičiaus.
Mama atvirauja – labiausiai tikėtina, kad sūnus tiesiog „išaugo“ tai, o viskas, ką jie išbandė, buvo tik saviapgaulė, jog tai veikia. Galbūt jos sūnui tiesiog reikėjo sulaukti 13 metų, kad jis galėtų išmiegoti be prabudimų šlapioje lovoje.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą