Mergina jau tuoj turėjo išskristi, todėl jos apsikabino su mama ir mama pasakė:
— aš tave myliu ir linkiu tau PAKANKAMAI.
Dukra atsakė:
— Mama, tavo meilė – tai viskas, ko man reikėjo. Aš irgi linkiu tau pakankamai, mama.
Jos pasibučiavo ir mergina nuėjo.
Tada mama priėjo prie lango, prie kurio sėdėjau aš. Aš pastebėjau, kad ji buvo bepravirkstanti, bet aš nusprendžiau nesikišti į jos asmeninį gyvenimą. Ir čia ji pirmoji kreipėsi į mane, klausdama:
— Ar jūs kada nors esate su kuo nors atsisveikinusi, žinodama, kad tai paskutinis atsisveikinimas?
— Taip, — atsakiau aš. – Atleiskite už klausimą, bet kodėl jūs atsisveikinote visam laikui?
— Aš jau sena, o ji gyvena labai toli. Manau, kad kitą kartą ji atskris į mano laidotuves, — atsakė moteris.
Man prireikė šiek tiek laiko, kad „suvirškinčiau“ šį jaudinantį pareiškimą. O paskui aš paklausiau:
— Atsisveikindama jūs pasakėt: „Aš linkiu tau pakankamai. Ar galiu sužinoti, ką tai reiškia?
Ji ėmė šypsotis.
— Šis palinkėjimas yra mūsų šeimos tradicija. Jis perduodamas iš kartos į kartą. Mano tėvai visda to linkėdavo savo draugams ir artimiesiems.
Ji nutilo ir susimąstė, o po to nusišypsojo dar plačiau.
— Kai mes sakom: „Aš linkiu tau pakankamai“, mes turime omenyje:
Aš linkiu tau pakankamai šviesos, kad tavo gyvenimas būtų šviesus.
Aš linkiu tau pakankamai lietingų dienų, kad tu geriau vertintum saulėtas.
Aš linkiu tau pakankamai laimės, kad tavo siela žydėtų.
Aš linkiu tau pakankamai skausmo, kad tu galėtum jausti net ir pačius mažiausius džiaugsmus.
Aš linkiu tau pakankamai pergalių, kad tu visada pasiektum geidžiamo.
Aš linkiu tau pakankamai praradimų, kad tu galėtum įvertinti tai, ką turi.
Aš linkiu tau pakankamai susitikimų, kad tu galėtum ištverti išsiskyrimus.
Po šių žodžių ji apsiverkė ir nuėjo.
Sakoma, kad reikalinga minutėlė, kad sutiktum ypatingą žmogų. Valandos, kad įvertintum jį. Dienos, kad jį pamiltum. Ir viso gyvenimo, kad pamirštum…
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą