Vaikai/šeima

Išmintingos citatos iš ,,Mažojo princo“

Legendinė pasaka suaugusiesiems ir alegorinė apysaka – žymiausias Antuano de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupery) kūrinys – pirmą kartą buvo publikuotas 1943 metų balandžio 6 dieną Niujorke, o dabar išverstas jau į daugiau nei 180 pasaulio kalbų. Regis, nėra pasaulyje žmogaus, kuris nepažinotų auksaplaukio berniuko, gyvenančio atskiroje planetoje su savo rože.

Tiems, kurie seniai neskaitė šios jaudinančios ir išmintingos pasakos, mes atrinkome geriausias citatas apie meilę ir draugystę. Jos padės jums pažvelgti į pasaulį draugiškiau:

1. Visi suaugusieji iš pradžių buvo vaikai, bet retas tai tepamena.

2. Tai labai liūdna, kai žmonės pamiršta draugus. Ne visi juk turėjo draugų.

3. Žmonės lipa į greituosius traukinius, bet jie jau patys nepamena, ko ieško. Todėl jie neranda ramybės ir puola blaškytis tai vienur, tai kitur… Ir visa tai bergždžia.

4. Tu gyveni savo poelgiais, o ne kūne. Tu esi tavo veiksmai, ir nėra jokio kito tavęs.

5. Egzistuoja tokia griežta taisyklė. Atsikeli ryte, pasiprausi, susitvarkai — ir iškart sutvarkyk savo planetą.

6. – Geriau ateik visada tą pačią valandą, — paprašė Lapė. — Pavyzdžiui, jeigu tu visada ateisi ketvirtą valandą, aš jau nuo trečios valandos pasijusiu laiminga. Ir kuo arčiau nustatytos valandos, tuo jausiuosi laimingesnė. O jeigu tu kiekvieną sykį ateini skirtingu laiku, aš nežinau, kuriai valandai man ruošti savo širdį… Reikia laikytis ritualo.

7. Suaugusieji niekada nieko nesupranta patys, o vaikams labai sudėtinga jiems viską išaiškinti.

8. — Tavo planetoje, — pasakė Mažasis princas, — žmonės augina viename sode penkis tūkstančius rožių… ir neranda to, ko ieško…

— Neranda, — pritariau aš.
— O juk tai, ko jie ieško, galima rasti vienoje vienintelėje rožėje…

9. — O kurgi žmonės? – vėl prašneko Mažasis princas. – Dykumoje taip vieniša…
— Tarp žmonių irgi vieniša.

10. Žmonės jau neturi laiko ką nors pažinti. Jie perka daiktus parduotuvėse. Bet juk nėra tokių parduotuvių, kuriose prekiaujama draugais, todėl žmonės nebeturi draugų.

11. Kai sakai suaugusiesiems: „Aš mačiau gražų namą iš raudonų plytų, languose žydėjo pelargonijos, o ant stogo burkavo balandžiai“, – jie niekaip negali tokio namo įsivaizduoti. Jiems reikia pasakyti: „Aš mačiau namą už šimtą tūkstančių frankų.“ Ir tada jie sušunka: „Koks grožis!“

12. Suaugusieji labai mėgsta skaičius. Kai jiems pasakoji, kad suradai naują draugą, jie niekada nepaklaus svarbiausių dalykų. Niekada jie neklaus: „O koksai jo balsas? Kokius žaidimus mėgsta žaisti? Ar jis gaudo drugelius?“ Jie klausia: „Kiek jam metų? Kiek jis turi brolių? Kiek sveria? Kiek uždirba jo tėvas?“ Ir tada jie įsivaizduoja, kad pažino žmogų.

13. Pakanka perstumti kėdę per keletą žingsnių. Ir tu vėl iš naujo žiūri į saulėlydį, jeigu tik nori.

14. — Jeigu nori turėti draugą, prijaukink mane!
— O ką dėl to reikia padaryti? — paklausė Mažasis princas.
— Reikia kantrybės, — atsakė Lapė. — Iš pradžių atsisėsk štai ten, atokiai, ant žolės. Štai taip. Aš kartais į tave akies krašteliu žiūrėsiu, o tu tylėk. Bet kiekvieną dieną atsisėsk vis arčiau…

15. Tu visada atsakingas už tuos, ką prijaukinai.

16. — Kartą aš per vieną dieną mačiau saulės laidą keturiasdešimt tris kartus!
Ir kiek luktelėjęs pridūrė:
— Žinai… kai labai liūdna, labai verta pažiūrėti, kaip leidžiasi saulė…
— Vadinasi, tą dieną, kai matei keturiasdešimt tris saulėlydžius, tau buvo labai liūdna?

7. Žodžiai tik trukdo vienam kitą suprasti.

18. – Jūs gražios, bet tuščios, – tęsė Mažasis princas. – Dėl jūsų nesinori numirti. Aišku, atsitiktinis praeivis, pažvelgęs į mano rožę, pasakys, kad ji tiksliai tokia kaip ir jūs. Bet man ji brangesnė už jus visas. Juk tai ją, o ne jus aš laisčiau kiekvieną dieną. Ją, o ne jus dengiau stiklo gaubtu. Ją atitvėriau širma, saugodamas nuo vėjo. Dėl jos naikinau kirmėles, tik dvi ar tis palikau, kad išsiristų drugeliai. Aš girdėjau, kaip ji skundėsi ir gyrėsi, klausiausi jos net tada, kai ji tylėdavo. Ji – mano.

19. Norėčiau žinoti, kodėl šviečia žvaigždės. Tikriausiai todėl, kad kiekvienas galėtų anksčiau ar vėliau susirasti savąją.

20. Niekada nereikia klausytis, ką kalba gėlės. Reikia tiesiog žiūrėti į jas ir kvėpuoti jų aromatą. Mano gėlė užliejo svaigiausiu kvapu visą mano planetą, o aš nemokėjau juo džiaugtis.

21. Kaip gerai, kai turi draugą, net jeigu dėl to reikia mirti.

22. Meilė – tai, kai nieko ne gėda, nieks nebaisu, suprantate? Kai tavęs neapvils, neišduos. Kai pasitiki.

23. Ji neatsakė nė į vieną iš mano klausimų, bet juk tada, kai rausti, tai reiškia taip, ar ne?

24. Jeigu myli gėlę — vienintelę, kokios nėra nė vienoje iš daugelio milijonų planetų, to ir pakanka: žiūri į dangų ir jautiesi laimingas. Ir sakai sau: „Kažkur ten gyvena mano gėlė…“

Informacijos šaltinis:

vmarkus.lt

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.