Šiandieniniai vaikai tikrai mažai laiko praleidžia lauke, daug laiko sėdi prie kompiuterio ar televizoriaus, o mažėjant fiziniam aktyvumui blogėja nuotaika, didėja nervinė įtampa, vaikai darosi apatiški, išglebę, fiziškai silpni, todėl papildoma aktyvi popamokinė veikla jiems tikrai nepakenks. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pabandė apžvelgti keletą populiariausių popamokinių veiklų ir aiškinosi jų pliusus ir minusus.
Pirmiausia jie rekomenduoja su vaiku pasitarti, kokia veikla jis pats norėtų užsiimti, kas jam įdomu. Vaikas turės žymiai daugiau motyvacijos užsiimti tuo, kas jam yra priimtina. Jei vaikas neturi ypatingų pageidavimų, pasiūlykite, kas jums atrodo tinkama, ir bandykite kartu surasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.
Sportas
Nesvarbu, ar Jūsų vaikas judrus ar lėtas, jam vis tiek reikia nuolatinio fizinio krūvio. Visų pirma jis nukreips vaiko energiją tinkama linkme, o antra, vaikas taps aktyvesnis. Be to, popamokinė veikla padės vaikui išsiugdyti atsakomybės jausmą, organizuotumą ir skatins siekti tikslo.
Pačios populiariausios sporto šakos – krepšinis, futbolas, plaukimas, tenisas, tinklinis, kovos menai, sportiniai šokiai, gimnastika ir kt. Jei jūs tik pradedate supažindinti vaiką su sportu, geriausia pradėti lankyti baseiną.
Plaukimas padeda stiprinti šoninius nugaros raumenis ir stuburą (o tai aktualu vaikams, kurių netaisyklinga laikysena), kompleksiškai grūdina organizmą, skatina augimą ir vystymąsi, gerina medžiagų apykaitą, stimuliuoja kvėpavimo, nervų ir imuninę sistemas. Kad plaukimas taptų tikrai naudinga veikla, būtina, jog treneris išmanytų savo darbą, teisingai parinktų pratimus ir išmokytų taisyklingai kvėpuoti.
Jei vaikas mėgsta būti dėmesio centre, užrašykite jį į krepšinio ar futbolo treniruotes. Šios sporto šakos išsiskiria tuo, kad jose mokoma dirbti komandoje, ugdomas vaiko greitis ir orientacija. Krepšinis puikiai lavina kūno koordinaciją, čia nėra monotoniško judesio, kuris lavintų tik vieną kūno dalį, todėl lavinamas visas kūnas. Žaidžiant futbolą lavinami kojų raumenys, tačiau tuo pačiu daromi pratimai ir visam kūnui. Kenksmingoji futbolo dalis – traumos, bet jų pasitaiko įvairiose sporto šakose. Su tam tikra traumų rizika susijęs ir krepšinis – čia daug šokama į aukštį, galima traumuoti stuburą, kelio ir čiurnų sąnarius.
Šokiai ir gimnastika padeda suformuoti taisyklingą laikyseną, tobulina koordinaciją, lankstumą, stiprina viso kūno raumenis. Tai turbūt vienos iš gražiausių sporto šakų.
Ne mažiau populiarūs yra ir įvairūs kovos menai. Rytų kovos menai idealiai tinka užsispyrusiems ir atkakliems vaikams. Vaikai mokomi išnaudoti visas kūno galimybes, treniruoti raumenis, taisyklingai judėti, kvėpuoti bei atlikti įvairiausius fizinius pratimus. Vienintelis trūkumas – traumatizmas, ribotas lankstumas ir paslankumas.
Tenisas tinka vaikams, kurių laikysena yra taisyklinga. Puiku tai, kad ši veikla dažniausiai vyksta lauke, tačiau tenisas yra gana monotoniškas sportas, judesys atliekamas viena kūno puse. Žinoma, tai kompensuojama pratimais kitai kūno pusei.
Be kuriuo atveju, prieš užrašant vaiką į sporto būrelį, būtina pasitarti su šeimos gydytoju.
Menai
Kad ir kokį sporto būrelį parinktumėte savo vaikui, pasistenkite, kad jis būtų keičiamas kokia nors menine veikla. Pats populiariausias variantas – muzikos mokykla. Geriausias amžius pradėti mokytis groti pasirinktu muzikos instrumentu – 6-8 metai. Bet jei vaikui šis užsiėmimas neteikia jokio pasitenkinimo, neverskite to daryti.
Piešimas patiks ramiems vaikams, linkusiems į kūrybą. Piešdamas vaikas išreiškia savo emocijas, troškimus, baimes. Psichologai pataria vaiką į piešimo būrelį leisti nuo 8 metų.
Jei Jūsų vaikui patinka pasirodyti prieš žiūrovus, jis yra artistiškas ir aktyvus, nuveskite jį į dramos būrelį. Toks užsiėmimas išmokys vaiką kalbėjimo meno, nugalėti baimę, pamokys bendravimo ir darbo kolektyve.
Sporto ar menų būrelio nauda tikrai didžiulė, bet nepersistenkite su jų skaičiumi: 2-3 būreliai bus kaip tik. Nereikėtų vaiko užkrauti popamokine veikla iš karto tik prasidėjus naujiems mokslo metams, geriau tai pradėti daryti po mėnesio. Didelis krūvis ypač gali pakenkti jaunesniems mokiniams, nes jų nervų sistema dar yra silpna.
Jei jau išrinkote vaikui būrelį, tai siūlome atkreipti dėmesį į keletą niuansų: ar pakanka laiko vaikui po pamokų nuvykti į treniruotę ar muzikos pamoką ir grįžti iš jos, ar pakanka laiko papietauti, koks užsiėmimų tvarkaraštis, kas vaiką lydės.
Ir prisiminkite: lankydamas būrelį vaikas turi jausti malonumą, o ne daryti tai dėl to, kad mama ar tėtis nori. Nesistenkite per vaiką realizuoti savo ambicijų.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos Vaikų sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Aleksejevaitė
Naudota literatūra:
V. Skyrienė, S. Tarūtienė „Mokome plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“. Mokomoji knyga. Interneto prieiga: PDF.
E. Adaškevičienė, N. Strazdienė, Vaikų sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo ugdymas. Klaipėda, 2013.
„Kūno kultūra silpnesnės sveikatos moksleiviams“. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Interneto prieiga: PDF.
Informacijos šaltinis: http://psichika.eu/
Palikti komentarą