Žinote, dar iki santuokos buvau tikra, kad harmonija šeimoje – tai santykiai, kuriuose abu sutuoktiniai gali būti patys savimi. Santykiai, kuriuose nereikia žaisti visokių sudėtingų žaidimų, manipuliuoti, gudrauti, stengtis pakeisti žmogų – grubiai ar patyliukais, laužyti savęs, aukotis ir aukoti savo pačių troškimus.
Daug šeimos psichologų, mėgindami spręsti šeimyninius konfliktus, neretai pataria veikti iš pasalų, gudrumu priversti mylimą žmogų kažką padaryti, visokeriopai jam pataikauti (girti, netgi pameluojant) arba priešingai – daryti spaudimą jo jausmams (priversti pavydėti ar jausti kaltę, pavyzdžiui). Trumpiau kalbant, paskaičius štai tokias “išgyvenimo šeimoje instrukcijas”, susidaro įspūdis, kad gyvenimas šeimoje – ar tai minų laukas, ar tai rafinuočiausių intrigų ir sąmokslų objektas. Galbūt kažkokią gerovės regimybę visa tai ir sukuria pašalinėms akims, tačiau neilgam – nuoširdžios laimės visa tai tikliai niekam neatneš.
Mano nuomone harmonija šeimoje – tai visų pirma komforto pojūtis, pasitikėjimas ir supratimas. Komfortas pasireiškia tuo, kad dviem vienas kitą mylintiems žmonėms gera ir ramu gyventi greta vienas kito, kad kito žmogaus buvimas šalia, jo įpročiai, žodžiai ir poelgiai nekelia susierzinimo. Suprantama, kartais kiekvienoje šeimoje pasitaiko konfliktų, tačiau būtent tokiais momentais ir paaiškėja, ar pora realiai harmoninga: ji lengvai sureguliuoja iškilusius nesusipratimus, sugeba pasiekti kompromisą be skandalų ir įžeidimų.
Apskritai, stebėdama žmones, padariau išvadą, kad harmonija išgaruoja visų pirma iš tų šeimų, kur įsimylėjimas neperaugo į pilnavertę meilę. Šiuo atveju, kai išsisklaido įsimylėjimo migla, vienas iš sutuoktinių, arba abu, supranta, kad neteisingai pasirinko. Vienas kito įpročiai, pažiūros, manieros pradeda erzinti, prasideda priekabės, nesutarimai, tarpusavio pretenzijos. Vyras žmonos akyse palaipsniui pavirsta silpnavaliu “nevykėliu”, žmona vyro akyse – amžinai nepatenkinta “tarka”. Liūdna, bet tokie santykiai pasmerkti. O ką daryti, jei lyg ir meilės esama, ir tarpusavio pagarbos, ir švelnumo, o harmonija šeimą paliko?
Aš, žinoma, ne santykių specialistė, ir ištekėjau ne per seniausiai, kad turėčiau sukaupusi įspūdingos gyvenimiškos patirties. Tačiau laimingo santuokinio gyvenimo patirties visgi turiu, ir štai ką norėčiau pasakyti.
Harmonija tvyro tuose santykiuose, kur abu sutuoktiniai – savarankiškos, vientisos asmenybės pačios savaime, gali būti tokiomis be jokių puselių. Kur sutuoktiniams komfortiška dalintis buitimi ir visomis namų pareigomis. Kur bėda ir problemos sutelkia porą taip pat tvirtai, kaip ir džiaugsmas bei sėkmė. Kur pageidavimai išsakomi ramiai ir su pagarba vienas kitam, o ne pretenzijų ar isterijų forma. Ir man kelia juoką kai kurie psichologų patarimai, susiję su šeimyniniais santykiais.
Pavyzdžiui, žmonoms dažnai pataria jokiu būdu nekritikuoti ir nebarti vyro, apsimesti šiek tiek kvailesnėmis, pastoviai girti, visą laiką patenkintoms šypsotis, net jei nesinori, visokeriopai pataikauti įgeidžiams ir apsimetinėti, jog viskas nuostabu – taip, atseit, vyras pats netrukus patikės savo neįtikėtinais privalumais ir skubiai įgyvendins visus žmonos norus. Rezultate vargšė žmona kiekvieną dieną prievartauja save, košdama pro dantis: “koks tu pas mane nuostabus” ir toliau verkia į pagalvę naktimis, kadangi iš tikrųjų nieko gero tuose santykiuose nėra. Arba pradeda knaisiotis savyje, mėgina save pakeisti, nors geriausias dalykas, ką ji galėtų padaryti šioje situacijoje – liautis apsimetinėti, manipuliuoti ir vaidinti idiotiškus vaidmenis, kai pakanka tiesiog pasikalbėti iš širdies su žmogumi, kurį vis dar myli ir nenori prarasti. Nežinau, kokius patarimus dalina vyrams, jie su savo pergyvenimais prie psichologų dažniausiai nesikabinėja.
Mes ne kartą kalbėjome apie tai, kaip svarbu mokėti kalbėtis ir nepaversti savo meilės priklausoma nuo kokių nors sąlygų ar lūkesčių. Besąlygiška meilė – tiesiog todėl, kad šitas žmogus yra jūsų gyvenime, o ne todėl, kad jis gali jums kažką duoti. Abipusė pagarba ir supratimas. Sugebėjimas ramiai ir protingai aptarti visas problemas. Komforto pojūtis vienas kito kompanijoje be žalos savo norams. Jokio apsimetinėjimo, jokios vaidybos ir žeminančios apgaulės. Štai visi tie dalykai, ant kurių laikosi harmoningi santykiai tarp vyro ir moters. Ir jau tikrai visai nesunku to pasiekti, kai poroje esama meilės ir abipusio noro ją išsaugoti. Na, o jeigu meilės nebėra, o taip, deja, irgi nutinka, padėkokite jai už viską ir paleiskite. Nes be meilės harmonija šeimoje neįmanoma.
Informacijos šaltinis: https://seimairnamai.eu/harmoningi-santykiai-poroje/
Palikti komentarą