Statistika, Vaikai/šeima, Vaikų sveikata

Gydytojas Valerijus Morozovas griauna mitus apie kūdikių mitybą: įvardijo tai, kas svarbiausia

Tėvams, auginantiems mažylius, primaitinimo etapas neretai pasėja daug klausimų: nuo ko pradėti, ką galima duoti, o ko verčiau vengti?

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pasakoja, jog šis laikotarpis, prasidedantis maždaug 4-6 kūdikių gyvenimo mėnesiais, yra puikus metas ne tik suformuoti būsimus vaiko valgymo įpročius, bet ir pakeisti savuosius.

Gydytojo nuomone, ragauti ir valgyti derėtų visko, tačiau svarbu nepamiršti saiko ir laikytis balanso.

Pirmasis vaiko maistas

Griežtų taisyklių primaitinimui V. Marozovas nebrėžia – pasak jo, tai labai natūralus procesas, kurio eiga priklauso nuo tėvų įpročių, supratimo ir požiūrio į maistą.

„Kol mama maitina vaiką pienu, jis gauna visas reikiamas medžiagas, tačiau apie 4-6 mėnesius rekomenduojama pradėti primaitinimą. Šiam etapui yra tik rekomendacijos, bet ne taisyklės, taigi pasirinkimai dažnai yra labai individualūs.

Mūsų kultūroje patariama pradėti nuo daržovių ir vaisių, bet nieko blogo nenutiks, jei pradžioje bus mėsa ar žuvis. Skandinavijoj tokia praktika yra natūrali – jie primaitinimą pradeda būtent nuo žuvies“, – pasakoja „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojas.

Papildomą maitinimą, pasak jo, rekomenduojama pradėti nuo vienos rūšies daržovių (pvz., bulvių) tyrių, o kitą rūšį bandyti ne ankščiau kaip po savaitės. Jei vienu metu duosite vaikui kelias skirtingas daržoves ar vaisius, sunkiai pastebėsite ir atseksite alergines reakcijas ar produkto netoleravimo požymius.

Manoma, jog rečiausiai alergines reakcijas sukeliančios daržovės yra bulvės, moliūgai, brokoliai, agurkai, aguročiai, cukinijos, žiediniai kopūstai, tačiau tai kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks kitam.

„Jeigu maistas nealergizuoja – tuomet pamirškite griežtas taisykles, drąsiai duokite visko. Bet jei matote, jog vaikui pučia pilvą, atsiranda papildomos reakcijos, bėrimai, pasikeičia nuotaika, tuomet teks sekti, ką ir kaip duodate ir kaip mažylis priima konkretų produktą“, – atkreipia dėmesį gydytojas.

Įvardijo naudingiausias kruopas

Pasak V. Marozovo, mūsų šalyje įprasta, kad kūdikiui pradėjus ragauti daržoves, pastarosios ilgainiui maišomos su mėsa, o vėliau vaikas pratinamas ir prie įvairių kruopų. Tai vyksta apie 7-8 mėnesius.

„Tokia primaitinimo schema pas mus yra standartinė, ja vadovaujasi daugelis tėvų. Ji ne šiaip sau sugalvota, o paremta logika. Kruopos įvedamos vėliausiai, nes jose yra nemaža dalis sudėtingųjų angliavandenių, kurie yra sunkiau virškinami. Pradėjus valgyti kruopas, vaikas ilgiau išlieka sotus“, – pasakoja gydytojas.

Vardinamas naudingiausias kruopų rūšis, jis pataria nustoti demonizuoti kviečius ir primena, jog svarbiausia, kad kruopos ir košės būtų kuo mažiau apdorotos pramoniniu būdu. „Pačios palankiausios sveikatai kruopos ir košės yra tamsios: tai gali būti grikiai, avižos, perlinės kruopos. Kuo didesnę įvairovę įtrauksite į vaiko racioną, tuo bus geriau“, – pataria V. Morozovas.

Košių ir kruopų, pasak gydytojo, nederėtų saldinti ar sūdyti, nes susidaręs įprotis valgyti saldžiai ir sūriai gali sąlygoti nutukimo, hipertenzinės ligos, dantų ėduonies išplitimo atsiradimą ateityje. Košes galima paskaninti nedideliu gabalėliu sviesto.

Pagalba tėvams – ir parduotuvių lentynose

Prekybos tinklo „Maxima“ pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas pasakoja, jog kūdikiams tinkančio maisto asortimentas yra ne tik labai platus, bet ir kruopščiai atrenkamas.

„Sveikos mitybos įpročiai turi būti skatinami nuo pirmųjų dienų, tad stengiamės, jog į lentynas patektų tik kokybiškas ir skanus maistas. Patiems mažiausiems siūlome ne tik platų pieno mišinių asortimentą, bet ir įvairias tyreles, košes.

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.