Ši istorija man nutiko, kai aš dar buvau nėščia. Kadangi aš gyvenu nedideliame mieste, o moterų konsultacijų visame mieste tik 2, tai susidaro taip, kad tose vietose viename kvadratiniame kilometre daugiau nėščiųjų, nei kitur.
Kitiems žmonėms neįprasta pamatyti tiek nėščių vienu metu. Todėl dažnai galima sugauti nustebusius žvilgsnius. Suprantama, ne visada taip, bet pasitaiko.
Tai va…Aš buvau viena tokių nėščių moterų. Ėjau į eilinį priėmimą. Kadangi stotelėje su kitomis nėščiosiomis dažnai bendravome, žinojome, kas yra kas. Tiesa, ne pas visas taip aiškiai matėsi pilvai, bet mes žinojome, kas tuo metu laukiasi vaiko.
Štai ir atvyko mūsų autobusas. Pažįstama atsisėdo į laisvą vietą, aš irgi. Už 2 stotelių įlipo močiutė. Pažvelgė į mus piktu žvilgsniu. Autobuse laisvų vietų nėra. Priėjo arčiau ir garsiai pareiškė, kad šiandieninis jaunimas tiesiog neišauklėti ir niekam tikę žmonės.
-Vyresniems reikia užleisti vietą, brangute, – piktai pasakė ji mano pažįstamai.
-Atleiskite, bet aš negaliu stovėti. Man darosi bloga nuo to,- ramiai ir mandagiai atsakė ji.
-Ak, supa…tai važiuok mašina! – rėkia senelė. – Na, stok, užleisk vietą, tu ką, nėščia? – pasisuka į mane.
-Taip, nėščia, – atsakau aš.
Paskui ji pažiūrėjo į pažįstamą, ji atsakė, kad irgi nėščia. Ir visos paskui mus kartoja,kad nėščios. Visos juk iš to „nėščiųjų klubo“.
Mums buvo taip linksma, kai žiūrėjome į apstulbusį agresyvios močiutės žvilgsnį. Visi šypsojosi, kiti keleiviai taip pat.
Bet močiutei vietą visgi užleido suaugęs vyras.
Juokas juokais, bet juk negalima taip elgtis, tiesa?
Negalima reikalauti žmogaus užleisti savo vietą! Kas žino, gal jis turi kokių problemų.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą