Vaikai/šeima, Vaikų sveikata

„Gimdos kaklelio vėžio gydymas yra individualus, todėl labai daug priklausys nuo manęs“

Taip sako Nacionaliniame vėžio institute besigydanti Justina

Praėjusių metų rudenį, Justina (31 m.) sužinojo, kad jai gimdos kaklelio vėžys. „Stresas sužinojus diagnozę – didžiulis.

Bet patikėjau gydytoju onkologu ginekologu Kastyčiu Žilinsku, paskyrusiu papildomus tyrimus  ligos stadijai nustatyti ir atlikusiu kiaušidžių pakėlimo operaciją: „tik neieškok informacijos internete, klausyk daktarų“, pasakė jis.

Labai palaikė šeima – močiutė, mama, trys dukros, vyras. Ir pati viduje susikaupiau – nieko nepakeisi, viskas bus gerai.

Chemospindulinis gydymas Nacionaliniame vėžio institute vyksta sklandžiai, gerai, vėžys atsitrauks“, – pasakoja tvirtai nusiteikusi jauna moteris.

Apie gimdos kaklelio gydymo inovacijas kalbėdama gydytoja onkologė radioterapeutė Violeta Nevulis-Obuchovska džiaugiasi, jog NVI pacientės gauna naujausią ir moderniausią spindulinį gydymą.

Žinia apie ligą sukėlė daug nerimo

Justina pasakoja, kad  onkologinės ligos diagnozę išgirdo prieš pusmetį. Profilaktinėje patikros programoje dėl gimdos kaklelio vėžio dalyvavo, tačiau dėl pandemijos trukdžių vieną pasitikrinimą buvo praleidusi.

„Pas savo ginekologą pasitikrinau rugpjūčio 1 d., po tyrimo atsakymo paaiškėjo, kad reikia trečio lygio gydymo įstaigos specialistų.

Gydytoja parašė siuntimą, pasiskambinau į Nacionalinį vėžio institutą, mane užrašė į eilę ir gana greitai paskambino, kad atsirado vieta onkoginekologo konsultacijai.

Konsultavusi gydytoja ginekologė Jurgita Sakalienė biopsijų nedarė, pasakė, kad reikia daryti konizaciją ir supažindino su gydytoju Kastyčiu Žilinsku, kuris ir atliko šią procedūrą.

Tada atėjo tikroji diagnozė – gimdos kaklelio piktybinis navikas,“ – įvykius prisimena moteris.

Justina pasakoja, kad sužinojusi diagnozę informacijos apie savo ligą pirmiausia norėjo ieškoti internete, tačiau NVI specialistai paragino moterį to nedaryti ir kliautis profesionalų nuomone.

„Su šeima gyvename Druskininkuose. Sužinojus diagnozę, be abejo, ištiko baisus šokas. Pradėjau ieškoti internete informacijos.

Kai vėl atvažiavau į Vilnių pas daktarą K. Žilinską, jo paklausiau, ar man tikrai vėžys? Jis patvirtino, jog tyrimų atsakymai nėra geri ir pasakė, jog reikia mane išsamiau ištirti.

Jis užregistravo mane kompiuterinei tomografijai ir magnetinio rezonanso tyrimui.

Ir dar pridūrė: tik neskaityk internete, neieškok ten informacijos, negooglink. Paklausiau, ką man daryti, ar aš turiu pasirinkimą? Daktaras Žilinskas pasakė: „klausyk mūsų“.

Gana greitai nusiraminau, susikaupiau viduje, supratusi, jog nieko nepakeisi – yra kaip yra. Ir neskaičiau.

Ir kiti gydytojai Nacionaliniame vėžio institute pajuokauja, nuramina, ypač padeda, kai visgi prasideda panikos priepuoliai,“ – pasakoja Justina.

Moteris taip pat pasakoja, kad dėl jos ligos itin jaudinosi mama – Justina yra vienturtė dukra. Nepaisant nerimo, būtent šeima Justinai ir tapo dideliu įkvėpimu gydantis.

Kovoti su liga įkvėpė šeima

„Kai pasidariau tyrimus, atvykau į Vilnių ir buvau nusiteikusi operacijai. Bet dėl kompiuterinės tomografijos tyrimu nustatyto 4 cm dydžio piktybinio naviko buvo suplanuotas chemospindulinis gydymas, kuriam ir nusiteikiau.

Vėl turėjau atvažiuoti į ligoninę kiaušidžių pakėlimo operacijai laparoskopu prieš spindulinę terapiją. Nesigilinau, kaip atrodys operacija.

Susitikau su gydytojomis chemoterapeute ir radioterapeute, kurios paaiškino, kad manes laukia  25 spindulinės terapijos procedūros ir 5 chemoterapijos kursai, po to – brachiterapija.

Kadangi negavau labai stiprios chemoterapijos, spinduliuotė vargino labiau. Važinėjau kiekvieną dieną į švitinimo procedūras, kelias pirmyn atgal netrumpas, o namie turiu tris vaikus.

Turėjau pasirūpinti ir jais, turėjau atrasti jėgų su jais būti, bendrauti lyg būčiau sveika.

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.