Dar vieni mokslo metai eina į pabaigą. Tai pats puikiausias metas įvertinti, kaip jūsų vaikui sekėsi naujame būrelyje, muzikos, dailės ar kitoje mokykloje, pasikalbėti su vaiku, ar jam patinka. O galbūt dar tik ruošiatės pradėti lankyti kažkokį būrelį nuo naujų mokslo metų? Šis pokalbis su psichologe Jurga Dapkevičiene yra apie popamokinio ugdymo įtaką vaiko ugdymui(si), apie tai, kaip nuspręsti, kas vaikui patinka, ar reikia į būrelį vesti apskritai, ypač šiais, skubančiais ir laisvo laiko nepaliekančiais laikais.
Kokia jūsų nuomonė: kada jau laikas pradėti vesti vaiką į kažkokį būrelį, popamokinę veiklą?
Galėčiau atsakyti taip: vesti į būrelius – niekada ne per anksti ir niekada ne per vėlu. Tačiau jei jaučiate didžiulį norą, kad jūsų dar nevaikštantis mažylis lankytų vieną ar kitą būrelį, pirmiausia derėtų paklausti savęs: „Kodėl man tai svarbu? Gal man pačiam norisi šio veiklos?..“ Tai gal taip ir reikėtų padaryti?..
Vienareikšmiško atsakymo, kada laikas pradėti – nėra. Viskas priklauso nuo individualios šeimos situacijos, vaiko interesų ir tėvų galimybių. Kai kurie tėvai savo ikimokyklinukus natūraliai lavina patys, kiti veda į būrelius ir patys juose lankosi. Kategoriškai teigti, kad vienas ar kitas būdas yra geresnis, tikrai negalėčiau. Svarbiausia, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, būtų pripažįstamas ir vertinamas, turėtų galimybes rinktis, aptikti ir išreikšti savo norus. Taip pat nebūtų blokuojamas jo poreikis judėti ir žaisti.
Šiais laikais tėvai labai skuba atrasti vaiko „talentus“ ir į būrelius pradeda vedžioti nuo 2-3 metų. Ar tokiame amžiuje jau dera pradėti ugdyti meninius, mokslinius, kalbos ar kt. įgūdžius?
Mažyliui svarbiausi asmenys – jo tėvai. Jis siekia būti su jais, nori būti jų matomas ir girdimas, mylimas ir pripažįstamas. Jei tėvai jaučia veiklos trūkumą, nori paįvairinimo, galima pasinaudoti įvairiausių mokyklėlių paslaugomis. Mokyklėlės gali būti naudingos ir tada, kai pastebimas mažylio noras būti tarp vaikų, o jis šeimoje auga vienas… Būreliai, veikiantys darželiuose, yra gera galimybė vaikui bent šiek tiek atitrūkti nuo darželio rutinos, pabūti mažesnėje grupelėje.
Tačiau daug tikėtis iš mažamečių papildomo lavinimo nereikėtų. Viena, vaikas dar per mažas, kad sąmoningai ir kryptingai siektų jam keliamų tikslų, vykdytų užduotis. Antra, ikimokyklinis amžius pirmiausia turi būti skirtas laisvam žaidimui, motorikos lavinimui, vaizduotės vystymui. Tai jautrus laikotarpis, kai vaikas atranda pats save, formuojasi jo ego. Tokiame amžiuje patirtas spaudimas ar nuvertinimas, nesėkmės jausmas gali palikti įspaudų visam gyvenimui ir padaryti žalos. Todėl svarbu, kad būtų pakankamai erdvės vaiko norams ir poreikiams, nebūtų būtinybės varžytis, lenktyniauti su kitais. Žinoma, vaiko dienotvarkę ir rutiną galima papildyti būreliais, struktūruota veikla, tačiau ji tikrai neturėtų būti pagrindinė.
Žaisdamas ir kartais patirdamas natūralų nuobodulį, vaikas mokosi susirasti sau veiklos, pats susidomėti ir įsitraukti. Nuolat struktūruojant vaiko veiklą, nurodant, ką jis turėtų daryti, mažylis prie to pripranta ir to siekia, nebemoka pabūti vienas, pats susirasti užsiėmimą. Be to, pernelyg ankstyvas vaiko lavinimas gali slopinti jo natūralų domėjimąsi pasauliu ir mokslu.
Kaip papildomas ugdymas veikia vaikų gebėjimus, galbūt žinote kažkokių tyrimų, išvadų?
Žymus japonų pedagogas Suzuki akcentavo natūralų vaikų ugdymą ir lavinimą. Negalėčiau jo pavadinti „papildomu“. Atsiremdamas į tai, kad kiekvienas vaikas išmoksta gimtosios kalbos – kad ir kokia ji būtų sunki – Suzuki sukūrė „motinos kalbos metodą“, kurį sėkmingai taikė muzikiniams gebėjimams lavinti. Metodo esmė – nuolatinis ir nenuilstantis kartojimas, tvirtai tikint, kad vaikas tikrai išmoks. Geriausia, kai visa šeima mokosi to paties ir kartoja, kartoja, kartoja. Džiugiai ir emocingai, skatinant padaryti dar kartą – taip, kaip mažas vaikas mokomas kalbos. Manyčiau, kad Suzuki „motinos kalbos metodą“ galima taikyti patiems įvairiausiems gebėjimams lavinti. Šiuo metodu remiantis ugdyti galima nuo paties ankstyviausio amžiaus. Vaikas tikrai nebus traumuojamas ar „perspaudžiamas“, lengvai ir nepastebimai įgis reikiamų įgūdžių, kuriuos vėliau galės stiprinti savarankiškai. Šiais laikais „motinos kalbos metodu“ vaikai išmoksta naudotis kompiuteriu – tai atrodo natūralu ir savaime suprantama. Tokiu būdu galėtų būti ugdomi ir kiti įgūdžiai…
Kalbant apie specialių ugdymo programų vaikams taikymą, galėčiau pasakyti tik tiek, kad, apibendrinus tyrimų duomenis, ryškėja tendencija, jog ikimokyklinio ugdymo programos naudingos vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Tyrimai skirtingi, tačiau jie byloja, kad vėliau tokių vaikų IQ reikšmingai aukštesnis, pasiekimai didesni. Tačiau nėra duomenų, kad toks ugdymas esmingai keistų vaikų iš socialiai sėkmingų šeimų pasiekimus.
Ką manote apie situaciją, kada tėvai vaikams užkrauna daug būrelių ir sudėlioja kelių valandų popamokinę veiklą kasdien… kad tik vaikas neturėtų laiko nieko neveikti…
Gerai, kai tėvai rūpinasi prasmingu vaikų laisvalaikiu, stengiasi atitraukti juos nuo besaikio ir beprasmio kompiuterio naudojimo. Tačiau nuolat struktūruojant vaikų veiklą tėvams iškyla pavojus tapti „veiklos ir užimtumo biuru“. Vaikas gali imti nuolat klausinėti, ką jam veikti, neturi galimybės pats atrasti, kas jam svarbu, neišmoksta būti pats su savimi…
Kam vaikui reikalingas laisvas laikas? Tėvai dažnai bijo, kad iš nieko neveikimo randasi tinginystė, blogi įpročiai, blogi draugai…
Reikia pripažinti, kad užimtumo stoka vaikams gali būti labai žalinga. Tačiau taip pat žalingas ir nuolatinis užimtumo organizavimas. Vaikui reikėtų sudaryti sąlygas, galimybę įsitraukti ir susidomėti. Taigi, reikalingas kvietimas ir pasiūlymas, o paskui jau – pagalba pratęsiant pasirinktą veiklą.
O kaip elgtis su vyresniais vaikais, kurie, tarkim, meno mokyklą ar būrelį lanko 4–5 metus ir panori mesti pusiaukelėje ar likus nebedaug laiko iki baigimo?
Nesvarbu, kiek metų vaikui, jį reikėtų mokyti suvaldyti savo impulsus ir emocijas, pratinti tęsti ir užbaigti pasirinktą veiklą, padaryti darbą iki galo. Kokiu būdu tai daryti, labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Kuo mažesnis vaikas, tuo geriau jį veiks išorinė motyvacija, atlyginimo pažadas. Su vyresniaisiais reikėtų kalbėtis ir atrasti priežastis, dėl kurių jie patys norėtų tęsti pradėtą veiklą. Jei tai nepavyksta, galima bandyti susitarti, kad, pvz., iki metų galo veikla bus tęsiama, o toliau jau jis pats nuspręs ir pan.
Galbūt turite patarimų, į ką tėvams su vaikais derėtų atkreipti dėmesį renkantis vieną ar kitą būrelį, mokyklėlę? Ir kaip manote, ar Lietuvoje didelis ir įvairus papildomų veiklų vaikams pasirinkimas?
Būrelių pasirinkimas Lietuvoje gana platus. Bėda ta, kad dauguma būrelių (ypač didžiuosiuose miestuose) – mokami, ir ne visi tėvai turi galimybių bei mato prasmę skirti pinigų ugdyti vaikams.
Egzistuoja tokie kaip ir stereotipai, na, bent jau dažniausiai berniukai renkasi sportines veiklas, o mergaitės – menines. Kaip manote, kodėl taip yra?
Taip, tenka pripažinti, kad stereotipai veikia. Tai akivaizdu: kiek mergaičių sutiksime darželio krepšinio treniruotėje?.. O berniukų – šokiuose?.. Matyt, kad mus vis dar veikia iš amžių glūdumos atėję įvaizdžiai apie tai, kas yra moteriška, o kas – vyriška. Ir tai gali būti problema: mergaitė gali atsisakyti lankyti krepšinio treniruotes su išimtinai berniukų grupe… Tačiau mūsų gyvenimo būdas jau visai kitoks nei mūsų protėvių. Tėvams reikėtų labai sąmoningai nukreipti vaikus, nepriklausomai nuo jų lyties, į tas veiklas, kurios geriausiai atitinka jų interesus ir kuriomis užsiimdami jie galės geriausiai patenkinti savo poreikius. Dideli iššūkiai tenka ir būrelio vadovui – kaip jis sugebės įtraukti „kitos“ lyties vaiką. Kartais matydama įkvėptus ir įkvepiančius pedagogus, negaliu susilaikyti nuo komplimentų. Vienoje pradinėje mokykloje juostų audimo būrelį lanko apylygiai mergaičių ir berniukų; vidurinėje mokytojas, subūręs merginų futbolo komandą… Neminiu nei mokyklų, nei mokytojų pavardžių, nes visų tikrai neišvardysiu. Ir tikrai ne pasiekimai ir rezultatai popamokinėje veikloje yra svariausi.
Kalbino Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą