Pabundame kurį nors rytą, sunkiai pakylame iš lovos ir staiga suprantame, kad susirgome. Karštligiškai bandome prisiminti, kur galėjome peršalti ir su nuostaba išsiaiškinate, kad skersvėjis neperpūtė, nieko šalto negėrėte, nesušalote ir apskritai… “Nusilpo imunitetas!” – pasakys medikai. “Jūsų gyvenime – kažkas negerai!” – paprieštaraus psichologai.
O kas iš tiesų yra liga? Fizinio organizmo sutrikimas ar psichologinių problemų rezultatas? Kažkodėl labiau norisi tikėti antruoju variantu. Kodėl? Todėl, kad aš laikau žmogų pačia sudėtingiausia būtybe pasaulyje, savotišku evoliucijos šedevru. Ir būtų pernelyg primityvu manyti, kad žmogui pašoko 40-ies laipsnių temperatūra vien dėl to, kad jis išgėrė šalto vandens.
Kai kurie psichologai tvirtina, kad mes sergame dėl to, jog norime patraukti aplinkinių dėmesį. Ir iš tiesų, pakanka pamatyti termometro rezultatus, šiek tiek pakosėti, pajausti silpnumą ir artimieji jau laksto aplink mus su meile ir rūpesčiu, atleidžia nuo visų darbų namuose… Tai, žinoma, skamba labai vaikiškai. Bet juk visi žino, kad kiekviename iš mūsų gyvena mažas vaikas.
Kiti psichologijos specialistai teigia, kad liga – tai apsauginė reakcija. Juk tikrai pasitaiko, kad klaikiai nesinori kažkur eiti, o pateisinamų priežasčių surasti negalime. Tikriausiai dėl to, kad tai kažkokia ypatingos svarbos situacija, dėl to ir priežastis turi būti atitinkama. Išeitį surandame pakankamai greitai – jūs išties negalėsite ten nueiti, kadangi netikėtai susirgote. Susidūrėte kada nors su tokia situacija?
Viskas turi priežastį, o viena ar kita liga, psichologų nuomone, liudija apie konkrečią problemą žmogaus psichologiniame gyvenime.
Pavyzdžiui, vaikas susirgo angina, kadangi jautėsi visiškai tuščia vieta savo šeimoje, o suaugęs – supratęs, kad jo žodžiai niekam nieko nereiškia.
Širdies ligos prasideda, kai žmogus laukia, kad į jį įsiklausytų.
Galvos skausmai kankina, kai žmogus jaučiasi pažemintas arba nepilnavertis, kai užgniaužia savyje emocijų audrą, slopina pyktį.
Jei žmogus nepatenkintas savimi, savo išvaizda, gyvenimu, pastoviai keikia ir kritikuoja save, viskas gali baigtis augliu.
Problemos su pojūčių organais liudija apie žmogaus nenorą matyti, girdėti ir t.t. Taip pat prastas vaiko regėjimas gali liudyti apie tai, kad jis atsisako priimti realybę tokią, kokia ji yra. Galbūt dėl nesibaigiančių tėvų kivirčų ar kokių nors kitų problemų šeimoje.
Jūs, žinoma, galite nesutikti su tokia psichologų nuomone apie ligų priežastis. Bet jei išsiaiškinsite, kas su jumis negerai, kas jus neramina – blogiau nuo to nebus. Galbūt neatsikratysite savo fenomenalaus sugebėjimo pasigauti peršalimą šiltnamio sąlygose, tačiau vienareikšmiškai įgysite vidinę ramybę ir dvasinį komfortą. O tai labai daug.
Kaip ten bebūtų, įsiklausykite į save, į vaiką, kuris gyvena kiekvieno iš mūsų viduje ir reikalauja mūsų dėmesio. Ir būkite sveiki!
Informacijos šaltinis: https://seimairnamai.eu/del-kokiu-priezasciu-sergame/
Palikti komentarą