Būdamas 50-ies, jos vyras tapo tėvu, ir dabar jie to gailisi

Aš neseniai kažkaip susipažinau su viena moterimi vaikų aikštelėje. Jai buvo jau 41 metai, o vaikui vos 3 metukai. Ir žinote, ką ji man pasakė? Ji visada norėjo vaiko, bet štai vis nebuvo pas ją tam laiko ar tikro troškimo. Su vyru jau būdami seni pradėjo vaiką – paskui jai kilo komplikacijų ir ji daugiau negali gimdyti.

Dabar ji gailisi, kad teko gimdyti tik dabar. Jos vyrui jau 50 metų, ir jis gėdijasi išeiti į lauką su dukrele, juk visi klausinėja apie ją, manydami kad jis senelis. Iš tiesų viskas labai blogai.

Ši moteris nežinojo, ką ir daryti, kadangi jai buvo gaila savo vaiko ir savo vyro. Dabar jai nesaldu dėl to, kad vyras visiškai nepadeda su vaiku – pas jį patį problemos su sveikata ir reikalinga pagalba. Ji priversta viską daryti pati.

Dabar aš noriu pasakyti grynai savo nuomonę, niekam nieko neprimesdama. Aš manau tai neteisinga. Moterys ėmė galvoti, kad karjera svarbiau už šeimą. Jos visa galva pasineria į darbą ir daro savo svaiginančią karjerą. Jei sekasi,jos tampa geriausiomis savo srityje. Paskui, kai tampa nuobodu, nusprendžia gimdyti vaikus.

Motiniški instinktai nubunda jose, ir jos nusprendžia tapti mamomis. Bet leiskite paklausti! Jūs galvojote apie savo vaiką? Ką jis jaus kai jūsų nebebus šalia. Jūs juk negyvensite amžinai. Kai jam sukaks 18 metų – jūs jau būsite mirę. Nekalbu apie tai, kad jūs savo anūkų visiškai nepamatysite.

Jums to reikia? Ne, ne jums. Ar to reikia jūsų vaikams? Kaip jie jausis? Jei jūs  neturėsite  artimųjų, kas jais rūpinsis? Kas bus jūsų vaiko globėjas? Jūs kada nors savęs to paklausėte?

Aš manau, kad jei iki 35 nepanorote ar negalėjote pastoti, tai vėliau ir nėra prasmės. Statistiniai skaičiai apie vidutinę gyvenimo trukmę sako tiesą – jūs mirsite arčiau 80 ar 90, o jūsų vaikas liks našlaičiu dar iki tol, kol galės eiti į darbą ir apsirūpinti pats.

Informacijos šaltinis: