Būna, pasižiūri į jį ir širdis ima spurdėti. Nukrinta kažkur žemyn, o paskui šauna kaip paukštė link debesų. Žiūri į jį, tokį mylimą, artimą ir netiki, kad tokia laimė įmanoma šitame pasaulyje. Drugeliai pilve – gana silpnas apibūdinimas to, kas su tavimi vyksta iš tikrųjų. Tu juo gyveni. Juo kvėpuoji. Trumpiau tariant – beprotiškai myli. Skamba labai romantiškai, tiesa? Tačiau tokia meilė moteriai pavojinga ir, kaip rodo statistika, baigiasi kančiomis ir širdies žaizdomis. Sukurti šeimą, apimtai šios neįtikėtino švelnumo, meilės, beprotybės bangos, reiškia garantuoti sau būsimą skausmą ir po to sekančias skyrybas.
Didžioji moterų, kurios kreipiasi į psichologus, dauguma praeityje tai išgyveno. Aš irgi išgyvenau tokius santykius, kurių kaip nors kitaip, kaip tik beprotybe, nepavadinsi. Iki šiol prisiminimai kelia siaubą. Dabar žinau, kad šitas visaapimantis jausmas, kai atrodo, jog be šito žmogaus nebėra prasmės gyventi – tai ne meilė, o priklausomybė. Liguista, patologiška priklausomybė, kuri su tyra ir gilia meile neturi nieko bendro.
Ką gi jaučia vyrui be proto įsimylėjusi moteris?
- Kad jis – Dievas, kuris nusileido pas ją iš aukštybių ir padovanojo jai laimę ir gyvenimo prasmę;
- Kad gyvenimo prasmė yra be jokių abejonių ta, kad būtum su juo ir greta jo;
- Kad ji neišgyvens nė vienos dienos, jo nepamačiusi. O jeigu taip susiklosto aplinkybės, jai būtina girdėti jo balsą, kalbantį apie meilę jai;
- Kad jo norai svarbesni už jos nuosavus. Viskas vien tam, kad jis būtų patenkintas;
- Kad ji geriau nutylės, net jeigu jis ją įskaudino. Svarbiausia, kad jam būtų gerai, ji nenori pasirodyti jo akyse isterike, tarkuojančia smegenis bet kokia proga;
- Kad ji neranda sau vietos, kai jis neskambina, neatvažiuoja, nerodo jai dėmesio. Iškart kyla įtarimų, kad jis turi kitą…
Visa tai beprotiškos meilės ir priklausomybės nuo vyro simptomai. Moteris, patekusi į tokios priklausomybės spąstus, praranda pati save, tampa sudievinto vyro šešėliu ir atspindžiu.
Kodėl tokie santykiai iš anksto pasmerkti žlugimui, o širdis pasmerkta kančioms? Todėl, kad vyras nepajėgus gerbti moters, kuri tampa jo šešėliu. Moters, kuri negerbia savęs, kuri su džiaugsmu paaukoja visus savo norus ir poreikius ant vyro norų ir poreikių altoriaus. Moters, kuri bijo jį prarasti ir iš šitos baimės viską jam leidžia ir atleidžia.
Moters prigimtis – būti švelnia ir ramia. Šviesti savo vyriškiui, nukreipti jo gyvenimą kokia nors konkrečia linkme. Mylėti jį tylia, bet gilia, tikra meile. Gerbdama visų pirma save. Priimdama save. Tada ir vyras į tokią moterį žvelgs atitinkamai. Tik tokie santykiai pajėgūs pilnai atskleisti jos moterišką prigimtį ir padaryti laiminga.
O beprotiška meilė – ji toms moterims, kurios dar tik pradeda žengti savęs priėmimo, savigarbos ir meilės sau keliu. Per skausmą, kurį joms teks išgyventi po tokių ryškių, bet destruktyvių santykių, jos palaipsniui išsigydo ir susiranda save.
Informacijos šaltinis: https://seimairnamai.eu/
Palikti komentarą