Net pats mažiausias vaikas jaučia skausmą, praradęs artimą žmogų. Kaip išgyventi sielvartą, vaikai mokosi, stebėdami suaugusius. Po mirties, ypač jei mirė brolis, sesuo ar kažkuris iš tėvų, vaikui reikalingas palaikymas, stabilumas ir sąžiningumas. Vaikui gali prireikti daugiau rūpestingumo ir saugumo pojūčio. Būdamas suaugusiu žmogumi, jūs galite palaikyti vaiką sielvarto pergyvenimo proceso metu, demonstruodamas jam, kad […]
Gyvename kultūroje, kurioje daug, o gal net dauguma, žmonių nemato gyvenimo prasmės ar juo nusivilia, dėl tariamo nesugebėjimo rasti savo pašaukimą, savo vietą, prisitaikyti. Šis gyvenimo prasmės stygius, kuris atrodo pasiekė epideminį mąstą, veikia mūsų kūną, protą, emocijas ir jausmus.
Dauguma žmonių, tikriausia, nesuabejotų, kad pilnavertė šeima yra mama, tėtis ir vaikai. Deja, kaip rodo gyvenimas, ypač pastaruoju metu vis daugiau vaikų auga „nepilnose šeimose“, ir… dažniausiai su mama. Tam yra begalės priežasčių… Daugelio šeimų gyvenimą paveikė dabartinis sunkmetis ir daug vyrų patraukė į „ išsvajotąją žemę“… Kai kurios šeimos prarado savo maitintojus paprasčiausiai jiems […]
Skubėjome į darželį ir į darbelį, o pakeliui sutikome mielą katinėlį, su kuriuo būtinai reikia pasišnekėti. Kantrybė. Kantrybė. Kantrybė. Būnant tėvais uoj kokia pageidautina vertybė bei dorybė. Dauguma etapų auginant vaiką ateina ir praeina. Kantrybė yra vienas iš tų dalykų, kurių reikia nuo pradžios iki pabaigos. Gausiai.
Ne, ne už tai, kad padėjo kambarius sutvarkyti ar išnešė šiukšles. Už tai, kad kartu linksmai praleidote dieną? Kad vakarieniavote? Kad pasikalbėjote? Kad palaikė kompaniją ryte valantis dantis? Kad dar tuomet, kai buvo angelas danguje išsirinko būtent jus būti jo tėvais? Žodžiu, ar dėkojate vaikui už tai, kad jis yra?
– Ar tu kada nors buvai laimingas? – paklausė sūnus mirštančio tėvo, su kuriuo nesimatė daugiau nei dešimt metų. – Laimingas? Kodėl klausi tokių dalykų? Laimė – tai didžiausias šio amžiaus mitas…
Aš palydėjau mylimą žmoną į polikliniką ir pasukau link autobuso stotelės. Ten manęs laukė toks vaizdas: suaugę vyrai ir moterys stovėjo stotelėje, o ant suoliuko verkė vaikas, visas sušalęs, aišku, kad seniai čia sėdi. Ir niekas net nepriėjo prie jos. Na, aš nepasimečiau, priėjau, paklausiau, kas nutiko.
Vaikai ir gyvūnai labai myli vieni kitus. Tik štai dažnai nutinka taip, kad vaikai, manantys, kad žaidimas linksmas ir juokingas, o augintiniams jis tampa tikra kančia. Tie vargšai gyvūnai keikia tą dieną, kai pirmą kartą susitiko su žmogaus vaikais, bet ir toliau juos be galo myli.
Ar sakote savo antrajai pusei komplimentus už tai, ką padaro gerai atlikdamas mamos/tėčio rolę? Rimtai, ar kada konkrečiai pasakėte komplimentą? – Tu labai kantrus su vaikais.
„Tais laikais vaikus dar buvo galima palikti vienus namie. Laukdavau mamos, grįžtančios iš darbo, sėdėdamas virtuvėje ant lango, nes ji išlįsdavo iš už kampo, o tėčio laukdavau sėdėdamas ant kito lango priešingame kambaryje, nes matydavau, kaip tėtis nuo kultūros namų pareina per pievą išmintu takeliu. Valandos, kai lauki tėvų, būdavo tokios jautrios, atrodydavo, kad kiekvienas […]
Įsakymų formos prašymai paverčia žmogų eiliniu kareiviu, kuris turi paklusti besąlygiškai. Paprastas žmogus įsakymus suvokia kaip žeminančius jo orumą ir ribojančius psichologinę laisvę. Įsakinėjantis pats nėra laisvas ir stengiasi gauti laisvės pakaitalą, komanduodamas kitiems. Kova dėl valdžios formalioje aplinkoje
Vaikams labai reikalingi geri draugai, tačiau dar reikalingesni – blogi. Tie patys, kuriems pasirodžius alpsta jautresnės mamos, nenorinčios jų nei matyti, nei girdėti, nei pažinoti. Reikalauja, rėkia, draudžia… Viskas? Emocijos aprimo?… Dabar galima pagaliau įjungti smegenis. O įjungę, nesunkiai suprasime, kad blogi draugai – patys geriausi tėvų pagalbininkai. Blogi draugai vaikams būtini.
Kai pradedame rinkti susikaupusias šiukšles viename ar kitame namų kampe, patiriame vidinį pasipriešinimą arba jaučiamės pasimetę, gal net supykę ar pasibjaurėję. Kodėl taip yra? Gal todėl, kad mama vaikystėje versdavo susitvarkyti savo kambarį ir nuo to laiko negalime pakęsti tvarkymosi? Tai kas dabar verčia mus tai daryti? Kur glūdi sunkumų priežastys?
Dažnai girdžiu tokias istorijas. Kliūna tokiems vaikams nuo visų – darželio auklėtojų, mokytojų, gydytojų, giminaičių… „Su juo neįmanoma susitvarkyti!“, „Jis nesuvaldomas!“, „Absoliučiai neišauklėtas vaikas!“ -Gerbiama mamyte, jūsų sūnus vėl absoliučiai neklauso. „Nusikaltėlis“ stovi ir atkakliai žiūri į priešingą pusę, užsispyrusiai šnarpšdamas nosimi.
Motinystė – tai pats geriausias moters gyvenimo periodas. Bet ne visada būsimųjų mamų lūkesčiai sutampa su žiauria realybe, ypač kada mažylis truputį kitoks nei galvoje įsivaizduojamas idealas. Tai 8 patys sąžiningiausi ir truputį juokingi komiksai apie motinystę.
