Kaip pasiruošti efektyviam darbui iš namų, kai aplink jus sukiojasi mažamečiai vaikai? Kaip suvaldyti situaciją, kad darbas nenukentėtų, o mažyliai būtų užimti? Su tokiais iššūkiais šiandien susiduria tūkstančiai tėvų.

,,Pasigimdžiau sau” – šitie žodžiai paskutiniu metu vis labiau populiarėja. Taria juos jaunos moterys, pagimdžiusios vaiką ne santuokoje – šitaip jos bando pasiteisinti, kad pagimdė be vyro ir kad yra pasiruošusios tapti vaikui ir mama, ir tėčiu. Šiuos žodžius kartoja sau pačioms ir kitos moterys, pagimdžiusios ant klimakso ribos, neradusios dėl įvairių priežasčių sau poros. […]

„Nuo pirmadienio pradėsiu naują gyvenimą, eisiu į sporto salę, užsirašysiu į jogą, pati sau atliksiu masažą, pradėsiu stiprinti pilvo raumenis…“ — kiekvienas iš mūsų periodiškai nusistato sau kelis tikslus ir jų nepasiekęs, perkelia juos kitam mėnesiui, keletui mėnesių, metams.

Net pats stipriausias žmogus gali pasijusti išsekęs. Net patys atkakliausieji ir narsiausieji kartkartėmis pavargsta rūpintis aplinkiniais. Net jie retsykiais nori pabėgti bent trumpam nuo nepriklausomo gyvenimo, kurį patys kadaise pasirinko, nuo visų problemų, kurias tenka nuolatos spręsti, nuo darbų, kuriuos būtina atlikti.

Auklėjimo tikslas – išmokyti žmogų išspręsti tris uždavinius: kaip savarankiškai valdyti savo emocijas ir poreikius, nesinaudojant kitų žmonių pagalba; kaip savarankiškai apsirūpinti ir patenkinti savo poreikius, nesinaudojant kitų žmonių pagalba; kaip savarankiškai realizuotis sociume, nesinaudojant kitų žmonių pagalba.

Dauguma žmonių, kuriems būdingi kompleksai, baimės, prislėgta nuotaika, net neįtaria, kur yra šių nemalonumų šaknys. Dažnai psichologiniai, emociniai sutrikimai, bendravimo su žmonėmis problemos ir net fiziologiniai negalavimai atsiranda dėl traumų, kurias žmogus patyrė seniai vaikystėje. Kad atkurtume normalią dvasinę pusiausvyrą, būtina prisiminti praeitį ir išsiaiškinti tikrąsias problemos priežastis.

Būti laimingam nėra sudėtinga. Laimės jausmą sukuriame patys savo viduje. Jis auga, priklausomai nuo mūsų judėjimo pirmyn savo gyvenimo keliu. Su viena sąlyga: jei nepasakokite visiems aplinkui apie savo asmeninį gyvenimą.

Vienas iš gyvenimiškų įgūdžių, kurio šiuo metu mokausi – sugebėjimas džiaugtis svetima sėkme. Sugebėjimas pasidžiaugti, kad kažkas savo gyvenime įgyvendino mano svajonę. Pasidžiaugti, kad į tą veiklą, kurią pradėjau, ateina nauji žmonės ir tęsia ją, atsineša kažką savo. Paklausite: kaipgi taip? Juk mūsuose priimta lyginti save su kitais ir spręsti, kas iš mūsų aktyvesnis, geresnis. […]

Ta diena mūsų gyvenime bus pati liūdniausia. Tai ta diena, kai jūs neteksite savo mamos. Kai ji išeis ir viskas pasikeis visiems laikams. Jūs staiga imsite jausti tai, ko niekada nė neįtarėte jausiantys. Galvoti apie tai, kas jums anksčiau nė netoptelėdavo. Stebėtis tuo, ko anksčiau nė nepastebėdavote.

O jūs taip pat galite ateiti į svetimus namus tuščiomis? Pasirodo, taip elgtis kategoriškai negalima. Reikia būtinai atsinešti bent jau nedidelę dovaną. Ir štai kodėl…

Prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo, kai tėvams teks tuo pačiu metu ir dirbti namuose, ir būti su vaikais, bus kur kas lengviau, jeigu šeima iš anksto susitars, kaip atrodys jų diena. Taip pat svarbu nuspręsti, kokių naujų taisyklių bus laikomasi. Tai padės sumažinti stresą ir įtampą tarp namiškių.

Nors Klaipėdos miesto savivaldybė paskelbė, kad specialiai medikų vaikams parengė du darželius mieste, „Vakarų ekspresui“ susisiekus su vienu iš atrinktų darželių paaiškėjo, kad padėtis – kiek kitokia. Tuo metu valdininkai sako, kad sprendimas dar net nėra priimtas.