Institucijos bei organizacijos, padedančios smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, žino, kad kova su smurtu yra labai lėtas, techniškai ir emociškai sudėtingas procesas.
Kiekvieną dieną esame paskendę informacijos sraute. Mus supa įvairios reklamos, naujienos apie COVID-19 infekciją, vakcinaciją, įvykiai iš pasaulio, dėmesį blaško ir nesiliaujantis žinučių socialiniuose tinkluose srautas, tad išlikti susitelkus tampa nelengva.
Kaip nebūtų gaila. Psichologines traumas mes patiriame gerokai dažniau, negu fizines. Ir jei nekreipsime į jas dėmesio, toliau bus tik blogiau. Ar dažnai tenka girdėti frazę: “Nepergyvenk, visa tai – tik tavo galvoje”. Įsivaizduokite, jog jums tai pasakė, kai pakliuvote į avariją ir susižalojote. Ar padės tokie žodžiai?
Vienos Anglijos mokyklos auklėtinių tėvai pasipiktino sprendimu įstaigos tualetuose įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Vadovybė gina tokį ėjimą ir atkerta – tai padės išvengti įvairių bėdų.
„Labirintų parkas“ Anykščiuose jau 8 metus skatina aktyvų laisvalaikio praleidimą ne tik džiugindamas lankytojus populiariais atrakcionais, bet ir stengiasi tiek mažus tiek didelius stebinti įvairiausio sudėtingumo labirintais – jie yra pagrindinės parko pramogos, kurios išskiria jį iš visų, tiek Lietuvoje, tiek Pabaltijo šalyse esančių pramogų parkų.
Svarbu išlikti sveikiems, ypač šiais sunkiais laikais. Todėl turėtumėte tam skirti daugiau dėmesio. Nebūtinai turite sportuoti valandų valandas, bet net ir maži dalykai gali padėti išsaugoti gerą sveikatą.
Mamai – 73-eji. Ji duoda man kriaušių ir lyg atsiprašydama sako: – Jos nelabai gražios, bet labai skanios! Na ir savos, be chemijos. Tu mėgsti kriaušes, imk. Aš imu. Ir pasukas imu. Nes jas mėgstu. O jos šaldytuve – „atsitiktinai yra vienas stiklainis, tu tik poryt išvažiuoji, dar porą kartų pavakarieniausi“.
Esame išmokę daugelio suaugusiųjų sunkumų, kylančių dėl nepakankamos tėvų meilės ar sutrikdyto prieraišumo, priežasčių ieškoti vaikystėje, ankstyvuosiuose gyvenimo metuose. Kai kurie užauga psichologiškai nepalankiomis sąlygomis-tampa nepasitikėjimo savimi, nerimo, paranojos ir gėdos aukomis, nes praeityje pritrūko būtinos šilumos, rūpesčio ir atjautos.
Ar jūs bijote prarasti draugus? Ar visai nesate pasiruošę tam, kas bus ateityje? Ką gi, turime ie gerų, ir blogų žinių. Gera žinia yra ta, kad, kai suaugsite, tapsite visiškai kitu žmogumi, turėsite visiškai naują gyvenimą ir greičiausiai jame atsiras naujų žmonių ir vietų. Bloga žinia – būtent dėl šių pokyčių jums teks paleisti senus […]
Dažniausiai uošvių arba nemyli, arba žiūri į jas iš anksto neigiamai nusistatę. Bet mano kolega apie savo žmonos motiną visada kalbėjo labai pagarbiai. Į mano klausimą, kur slypi jo gerų santykių su uošve paslaptis, jis atsakė:
Artėjant mokslo metams, labai svarbu ne tik būsimiems pirmokams, pradinukams, bet ir paaugliams padėti pasiruošti mokyklai. Ypač tai aktualu po nuotolinio mokymosi, nes nemažai vaikų ir paauglių gali jausti nerimą dėl grįžimo į klases.
Santykių psichologija – viena sudėtingiausių ir labiausiai supainiotų mano gyvenimo sfera. Juk santykiuose turi būti mažiausiai du žmonės. Ir jeigu galime būti visiškai tikri dėl savęs, tai kito žmogaus minčių ir troškimų mes nežinome ir žinoti negalime. O dažnai pasitaiko, kad ir savų poelgių bei norų nesuprantame. Ir tada prasideda visiškas chaosas.
Aš pajutau poreikį parašyti apie tai po to, ką šiandien išvydau parduotuvėje. Iš anksto prašau man atleisti už mano straipsnio toną, bet kitaip aš tiesiog negaliu – mane tiesiog užvaldė neviltis ir pasipiktinimas. Prašau, perskaitykite šį straipsnį iki galo – žinau, kad jis nėra trumpas, bet apie tai labai reikia kalbėti.
Yra du pagrindiniai būdai priversti save ką nors padaryti. Pirmas, pats populiariausias ir neįtikėtinai klaidingas — pamėginti save motyvuoti. Antras, ne toks populiarus ir visiškai teisingas — ugdyti savidiscipliną.
