Vyriausybei pritarus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui šalies mokytojams ir darželių auklėtojams skirti po 100 eurų poilsiui Lietuvoje kompensuoti, šis sprendimas sulaukė įvairių vertinimų, – mokytojai sako norintys ilsėtis kaip nuspręs patys, o ne ministerijos apibrėžtu laiku ir vietose ir tokią paskatą vertina kaip priešrinkiminį bandymą papirkti.
Tuo tarpu ekonomistai kviečia susimąstyti kaip leidžiamos Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytos lėšos.
Rugsėjo 23 dieną ŠMSM išplatino pareiškimą, kuriame skelbiama gera naujiena: Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui skirti po 100 eurų pedagoginių darbuotojų – nuo darželio auklėtojų iki aukštųjų mokyklų dėstytojų – poilsiui kompensuoti.
Tuo tarpu šalies pedagogai šią žinią sutiko be perdėto entuziazmo: pasigirdo svarstymų, kad tokia programa skirta labiau turizmo sektoriui vaduoti, dalis jų teigė pinigus verčiau panaudotų kitur. Taip pat neliko nepastebėtas ir faktas, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva medikų atostogoms buvo skirta dvigubai didesnė – 200 eurų siekianti suma.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigė, kad prieš rinkimus priimtas sprendimas dėl atostogų kompensavimo atrodo keistas ir net žeminantis.
„Vertiname neigiamai Iš tiesų kaip norą papirkti. Ką tik mokyklų vadovams siūlyta išmokėti priedus, o štai dabar toks grynai priešrinkiminis bandymas papirkti, sakyčiau net nepagarbus – nei derinantis, nei klausiant.
A. Navicko teigimu šią iniciatyvą ŠMSM teikė nesuderinę su jo vadovaujama profsąjunga.
LŠDPS vadovas akcentavo, kad po to, kai neseniai buvo pasiūlyta išmokėti priedus mokyklų vadovams, bet ne mokytojams, dvigubai mažesnė nei medikams skirta suma atostogoms kompensuoti atrodo nepagarbiai ir net įžeidžiai.
„Ką tiktai mokyklų vadovams buvo pasiūlyti realūs priedai prie atlyginimų,
„Tiesiogiai tų pinigų juk negalėsime pasiimti, tik kažkada gausime čekius, kuriuos turėsime išleisti būtent ten, kur liepta. Gali būti, kad ir kainos bus sukeltos ir realiai gali būti, kad nieko negausi, o kitur poilsiaudamas gali net daugiau gauti nei tam tikrose vietose su tais kuponais ir iš tų 100 eurų nieko realiai neliks“, – svarstė M. Navickas.
Kelionių DNR
Pedagogams ir visuomenei klausimų kelia ir faktas, jog atostogoms skirtos lėšos bus paimtos iš LIetuvos ekonomikos DNR plane numatytų pinigų, kuriuos anksčiau ar vėliau teks grąžinti visiems – įskaitant „apdovanotuosius“.
Ateities ekonomikos DNR planas – taip skambiai pavadintą dokumentą Vyriausybei pristatė Finansų ministerija. Jame išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika.
Šioms ilgalaikio poveikio investicijoms iš viso numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų.
Ekonomistas Justas Mundeikis kritikuoja ministerijos sprendimą ir vadina jį veiklos imitaciją:
„Aš vadinu tai ne tai, kad nevykusiu sprendimu, bet veiklos imitacija. Dabar darbuotojai ne tai, kad negauna tų pinigų, jie priversti jų išleisti keliaudami ir ko gero išleisti net daugiau nei siūloma padengti. Šiuo metu mokytojai net neturi kur keliauti, ką jau kalbėti apie COVID–19. Man tai labiau panašu į rinkiminę akciją prieš artėjančius Seimo rinkimus, nei rimtą požiūri į būtinas struktūrines reformas“, – vertino ekonomistas.
J. Mundeikio vertinimu, stiprėjant pandemijai ir esant tokiam neapibrėžtumui, turizmo sektoriuje pirmiausiai reikėtų gelbėti ne patį sektorių, o jo darbuotojus. Ekonomistas skeptiškai atsiliepė apie Ekonomikos plane numatytas programas, tarp kurių ir mokytojų atostogos.
„Pinigai buvo išdalinti kažkokia ypatinga skubos tvarka, neįtraukiant socialinių partnerių, neieškant esminių projektų kurie padėtų daryti proveržį. Iš esmės tai yra investavimas į trinkeles.
Akivaizdu, kad kadangi dabar artėja rinkimai ir pinigų dar yra, paims 6 milijonus ir padalins mokytojams. Tai tikrai nėra investicija į ekonomikos transformaciją, kai 6 milijonai yra paimami ir duodami tam, kad žmonės pakeliautų po Lietuvą. Tai netransformuoja šalies ekonominės struktūros“, – kalbėjo J, Mundeikis.
Medikų daug, galimybių mažai
Pandemijos metu dirbę medicinos darbuotojai ir pagalbinis personalas gavę 200 eurų kompensaciją atostogoms, gali ja pasinaudoti tik iš specialius reikalavimus atitinkančių tiekėjų. Tiesa, yra papildomų sąlygų – „padėką“ medikai gali atsiimti tik ne turistinio sezono metu – nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d.
200 eurų kompensacija turizmo paslaugoms turėtų pasinaudoti beveik 44 tūkst. licencijuotų medikų ir per 20,5 tūkst. nelicencijuotų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Ekonomikos ministerijos duomenimis, atostogų pasiūlymus jiems teikia 798 užsiregistravę turizmo paslaugų teikėjai.
Šia galimybe jau pasinaudojo daugiau nei 4,7 tūkst. per pandemiją dirbusių medicinos darbuotojų. Dar 21 tūkst. medikų yra rezervavę poilsio paslaugas.
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė Alfa.lt sakė, kad mokytojų ir medikų atostogos neturėtų dubliuotis, o perpus mažesnė suma lemia tai, kad produktai bus skirtingi.
Tačiau specialistė įžvelgia kitų problemų: dėl ministerijos aplaidumo atostogomis negalės pasinaudoti visi medikai. Jei ši klaida nebus ištaisyta, mokytojų taip pat laukia šaltas dušas – pastarieji gali išvis likti nieko nepešę.
„Apie šią priemonę mes sužinojome iš Vyriausybės, tai nebuvo derinta su mumis. Nebūtų jokios problemos aprūpinti visą kiekį tų žmonių atostogų pasiūlymais, jei Ekonomikos ministerija nebūtų padariusi esminės apmaudžios klaidos.
Ši priemonė turėjo būti suderinta su Europos komisija, tai leistų netaikyti numatytų de minimis ribojimų. Pagal juos, vienas ūkio subjektas pagalbos gali gauti ne daugiau nei už 200 tūkstančių eurų per tris metus. Tai bendra suma.
Turizmo objektai galėtų priimti žymiai daugiau medikų, tačiau juos riboja tie 200 tūkstančių. Jei, tarkime, didelis viešbučių tinklas iki šiol nesinaudojo valstybės pagalba jie daugiausia galėtų priimti tūkstantį medikų. Jei naudojosi – dar mažiau“, – aiškino Ž. Gavelienė.
Ž. Gavelienės teigimu, numatoma, kad mokytojų atostogoms de minimis ribojimas nebus taikomas.
Tuo atveju, jei ministerija ir pedagogų atostogų priemonės nesuderins su EK, mokytojams liks dar mažiau galimybių atostogauti.
„Aš manau, kad suderins, nes kitaip nėra jokios prasmės paleisti šią priemonę. Lygiai taip pat kaip ir planai skatinti turizmą suteikiant trečią naktį apsistoti nemokamai – ši priemonė taip pat nėra suderinta su EK“, – aiškino turizmo verslo asociacijos prezidentė.
Švietimo įstaigose pagrindines pareigas eina 62,9 tūkst. pedagoginių darbuotojų: ikimokyklinio ugdymo mokyklose – 12,5 tūkst., bendrojo ugdymo mokyklose – 34,5 tūkst., neformaliojo vaikų švietimo mokyklose ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose – 4,5 tūkst., profesinio mokymo įstaigose – 3,1 tūkst., kolegijose – 1,4 tūkst., universitetuose – 6,3 tūkst., savivaldybių švietimo pagalbos įstaigose – apie 0,6 tūkst.
Palikti komentarą