Nepilnamečiai asmenys dėl brandos trūkumo ne visuomet sąmoningai gali suprasti visų savo atliekamų veiksmų reikšmę, dėl to gali sukelti įvairią žalą – sužaloti kitą asmenį, sukelti gaisrą, sunaikinti turtą kitais būdais ir pan.
Pagal galiojančią bendrą taisyklę nepilnamečiai asmenys iki 14 metų neturi deliktinio veiksnumo, todėl už jų padarytą žalą yra atsakingi jų tėvai (globėjai). Tačiau ar visais atvejais tėvai (globėjai) yra laikomi atsakingais už savo nepilnamečius vaikus?
Tėvų (globėjų) atleidimas nuo atsakomybės už jų nepilnamečių vaikų padarytą žalą
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.275 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų (globėjų) kaltės prezumpcija, pagal kurią tėvai (globėjai) visais atvejais yra laikomi atsakingais už savo nepilnamečių vaikų iki 14 metų sukeltą žalą. Tačiau tėvų kaltė dėl jų vaiko sukeltos žalos yra tik preziumuojama, tai reiškia, kad ji gali būti ir paneigta, t.y. tėvai gali įrodyti, kad jų kaltės nebuvo dėl jų nepilnamečio vaiko sukeltos žalos.
Tėvų kaltė už jų nepilnamečių vaikų neteisėtus veiksmus yra siejama su tėvų netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingu požiūriu į vaiko auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimu ar neefektyviu jos panaudojimu, kuris būtent ir sudarė sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui. Taigi, jeigu tėvai (globėjai) gali įrodyti ir pagrįsti, kad konkrečioje faktinėje situacijoje jie tinkamai įgyvendino jiems tenkančias tėvų (globėjų) pareigas, tėvų (globėjų) atsakomybė už jų nepilnamečių vaikų padarytą žalą gali ir neatsirasti.
Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas ar tėvai yra atsakingi už jų mažamečio sūnaus sukeltą žalą mergaitei, kuomet berniukas pieštuku netyčia užgavo mergaitės akį ir mergaitei prireikė net kelių operacijų normaliam regėjimo atstatymui. Šioje byloje kasacinis teismas pateikė išaiškinimą, kad tėvų atsakomybės ribos už jų nepilnamečių vaikų sukeltą žalą negali būti nustatytos pernelyg aukštos. Minėtoje situacijoje teismas nustatė, kad vaikai užsiėmė jų amžiui įprasta veikla – piešimu, vaikai visą laiką draugiškai vienas su kitu žaidė ir bendravo, berniuko tėvai žalos kilimo situacijoje buvo atidūs, rūpestingi ir dėmesingi, kiek tai buvo objektyviai įmanoma, tad jie net negalėjo numatyti, kad jų sūnus pieštuku gali durti mergaitei į akį. Tad šioje situacijoje berniuko sukelta žala buvo pripažinta kaip nelaimingas atsitikimas ir berniuko tėvai buvo atleisti nuo žalos atlyginimo nukentėjusiosios mergaitės šeimai[1].
Taigi, tėvų atsakomybė už jų nepilnamečių iki 14 metų vaikų sukeltą žalą negali būti suabsoliutinama, kadangi ji, priklausomai nuo faktinės situacijos, gali būti ir paneigta, jeigu yra įrodoma, kad tėvai tinkamai įgyvendino savo pareigas vaikams. Vertinant, ar tėvai tinkamai įgyvendino jiems tenkančias pareigas faktinėje situacijoje, yra nustatomas situacijos, kurioje buvo padaryta žala, pavojingumas, vertinama, dėl kokių priežasčių tas pavojingumas kilo, kokią įtaką tam padarė ar galėjo padaryti tretieji asmenys. Be to, skirtingai yra vertintinos situacijos, kai vaikams yra sudarytos galimybės žaisti pavojingais daiktais (virvėmis, strėlėmis, aštriais, pjaunančiais daiktais ir pan.), ir tais atvejais, kai vaikai žaidžia jų amžių ir išsivystymo lygį atitinkančiais žaislais ar naudojasi kitomis priemonėmis. Taip pat kiekvienoje situacijoje svarbu įvertinti ir vaiko amžių, kuris tiesiogiai yra susijęs su tėvų priežiūros intensyvumu, ir vaiko asmenybės bruožus (paklusnumas ir pan.).
Taigi, tėvai (globėjai) gali būti atleisti nuo atsakomybės jiems taikymo už jų nepilnamečių vaikų padarytą žalą, jeigu jie gali įrodyti, kad konkrečioje situacijoje nėra jų kaltės dėl jų vaikų sukeltos žalos, t.y. jeigu jie įrodo, kad konkrečioje situacijoje jie buvo maksimaliai atidūs, rūpestingi ir bet kuris kitas tėvas, kuris toje situacijoje būtų buvęs, nebūtų užtikrinęs, kad jų nepilnametis vaikas nesukels žalos.
Nepilnametį vaiką prižiūrinčios įstaigos atsakomybė už vaiko sukeltą žalą
Nors įstatyme yra įtvirtintas bendrasis principas, kad tėvai (globėjai) yra atsakingi už jų nepilnamečių iki 14 metų vaikų sukeltą žalą, tačiau įstatymas įtvirtina taisyklę, kad už nepilnamečio vaiko iki 14 metų padarytą žalą yra atsakingas tas asmuo, kurio žinioje vaikas tuo metu yra (CK 6.275 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad jeigu nepilnametis iki 14 metų vaikas yra prižiūrimas darželyje, mokykloje ar bet kurioje kitoje įstaigoje ir jis sukelia žalą, pavyzdžiui, sužaloja kitą asmenį arba sugadina kokį nors turtą, už padarytą žalą yra atsakingas tas asmuo, kurio žinioje tuo metu vaikas buvo. Tačiau asmuo, kurio žinioje vaikas buvo, gali lygiai taip pat, kaip ir vaiko tėvai (globėjai), įrodyti, kad konkrečioje situacijoje nebuvo jo kaltės dėl nepilnamečio vaiko sukeltos žalos.
Kai kuriais atvejais, ugdymo įstaigos, prieš veždamos nepilnamečius vaikus į ekskursijas ar į kitas vietas, esančias už ugdymo įstaigos ribų, reikalauja, kad tėvai (globėjai) pasirašytų sutikimus, jog jie prisiima atsakomybę už savo nepilnamečius vaikus, jeigu jie kelionės metu sukeltų kokią nors žalą. Tačiau toks ugdymo įstaigos atsakomybės atsisakymas yra niekinis ir negaliojantis, kadangi jis prieštarauja įstatymui. Minėta, kad įstatymas imperatyviai nustato, kad už nepilnamečio vaiko sukeltą žalą yra atsakingas tas asmuo, kurio žinioje vaikas tuo metu yra. Tad jeigu nepilnametis vaikas tuo metu yra prižiūrimas ugdymo įstaigos darbuotojos, pavyzdžiui, mokytojos ar auklėtojos, šis asmuo tuo metu ir yra atsakingas už nepilnamečio vaiko priežiūrą. Taigi, negali susiklostyti situacija, kad tėvams (globėjams) parašius sutikimą, kad jie prisiima atsakomybę už savo nepilnametį vaiką ekskursijos metu, vaikas yra paliekamas be priežiūros teisine prasme. Tai reiškia, kad jeigu, pavyzdžiui, ekskursijos metu nepilnametis iki 14 metų vaikas sugadintų kokį nors turtą, atsakomybė už padarytos žalos atlyginimą tektų ugdymo įstaigai, nepaisant to, kad tėvai (globėjai) ir buvo pasirašę sutikimą, kad kelionės metu jie prisiima atsakomybė už nepilnamečių vaikų sukeltą žalą, kadangi toks tėvų (globėjų) sutikimas neturi teisinės reikšmės.
[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022
Dokt. Eimantas Kadys. VU TF teisinės sistemos tyrimų skyrius „PhD LAB“
Informacijos šaltinis: https://ve.lt/nuomones/ar-tevai-visuomet-yra-atsakingi-uz-ju-nepilnameciu-vaiku-sukeliama-zala
Palikti komentarą