Dar šią vasarą priimta nauja atlyginimo už vaikų išlaikymą (darželiuose arba ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose) tvarka Klaipėdoje sukėlė didelę tėvų nepasitenkinimo audrą. Vakarų Lietuvos tėvų forumas (VLTF), surinkęs virš 2200 tėvų parašų, pateikė Klaipėdos miesto savivaldybei kreipimąsi, kuriame prašo iš naujo svarstyti priimtą tvarką.
VLTF, atstovaujančio tėvus, nuomone, keistini šie naujosios tvarkos punktai: kai į lengvatas negalinčioms pretenduoti šeimoms mokestis bus proporcingai mažinamas tik tuo atveju, jei vaikas sirgs 10 ir daugiau darbo dienų iš eilės bei pateiks atitinkamą pažymą arba netrumpesnių kaip 14 dienų tėvų atostogų metu ne daugiau kaip du kartus per metus. Vasaros laikotarpiu mokėti nereikės, jei iš anksto bus pateiktas prašymas, jog vaikas nelankys darželio 28 ir daugiau kalendorinių dienų iš eilės.
Tokio sprendimo projektas nebuvo iki galo išdiskutuotas, tėvų atstovai ir kiti su jo įgyvendinimu susiję specialistai nebuvo pakviesti į darbo grupę, o per vėlai sužinojus (tik iš spaudos) apie ruošiamą naują tvarką nespėta iki galo jos išanalizuoti. Taigi naujovės įnešė nemažai chaoso ugdymo įstaigose, sujaukė ikimokyklinukus auginančių šeimų kasdienybę, daugelis tėvų pradėjo skųstis problemomis savo darbovietėse, situacija nėra patenkinti medikai bei pedagogai. Nauja mokėjimo už darželius tvarka tapo aktuali nemažai daliai miesto bendruomenės gyventojų t.y. tėvams, darbdaviams, pedagogams, medikams, vaikams.
VLTF atstovai, norėdami išsiaiškinti šio Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimo priežastis ir rasti visoms suinteresuotoms pusėms geriausią variantą, pradėjo analizuoti ikimokyklinių įstaigų finansavimo, ugdymo organizavimo, vadybos, viešųjų pirkimų ir netgi šių įstaigų kontrolės procesus. Renkant informaciją ir diskutuojant su tėvais bei kitų sričių specialistais, pastebėta, kad savivaldybės Tarybai priėmus šį sprendimą, visų pirma buvo nepaisoma esminių LR Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų principų. Minėtame įstatyme įtvirtintas savivaldybės gyventojų dalyvavimo principas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Tokiu būdu numatoma, kad savivaldybės institucijos turi sudaryti sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatinti kitas pilietinės iniciatyvos formas. Be to, savivaldybės institucijos įpareigotos diegti savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remti asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu (4 str.). Tuo tarpu reali situacija rodo, kad šio principo įgyvendinimas buvo ir daugeliu atveju iki šiol yra ignoruojamas: tėvų atstovai nebuvo pakviesti į 2015 m. kovo mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudarytą darbo grupę; neinicijuota jokia ikimokyklinių paslaugų gavėjų apklausa ar platesnė diskusija prieš priimant sprendimą ir svarstant naujos tvarkos projektą; iniciatyviems tėvams pradėjus rinkti parašus dėl nepritarimo naujai tvarkai, susidurta su kai kurių darželių vadovų pasipriešinimu, autoritariniu požiūriu, kad tėvai turi iš anksto suderinti savo nuomonę ir veiksmus su darželio vadovybe, auklėtojų kvietimais pasiaiškinti pas direktorių “ant kilimo” ir pan.
LR Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja visas savivaldybes vadovautis ir veiklos skaidrumo principu. Tai reiškia, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma. Šiuo atveju tenka konstatuoti faktą, kad ir dabar nėra viešai skelbiami duomenys ir analizė, kurios pagrindu priimta nauja tvarka, paaiškintos pokyčių priežastys ir galimos alternatyvos. Apie naujos tvarkos galimus privalumus ir trūkumus nėra linkę diskutuoti ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų atstovai, kurie pasirinkdami patogią gynybinę poziciją teigia, kad sprendimą priėmė politikai, t.y. savivaldybės tarybos nariai, ir jie nieko negali pakeisti. Tai rodo ne tik bendrą politinio ir pilietinio išprusimo lygį, bet ir kompetencijos stoką, aiškiai ir argumentuotai atsakyti į tėvų kaip paslaugos gavėjų klausimus, nepaliekant erdvės nepagrįstoms interpretacijoms.
Dar viena problema – iki šiol nei pedagogams, nei tėvams nesudaromos sąlygos matyti kiekvienos ikimokyklinės įstaigos finansines sąmatas, kurios atspindėtų mėnesinio (abonentinio) mokesčio už dalinį vaiko išlaikymą Klaipėdos ugdymo įstaigoje sudedamąsias išlaidų dalis. Jei pedagogai anksčiau galėjo valdyti ugdymo procesui reikiamą informaciją (pvz. išlaidos už ugdymo priemones), tai dabar, anot jų, tokios galimybės nelieka. Tėvų nuomone, jie nežino, kiek skiriama lėšų atskiroms išlaidų kategorijoms ir kur panaudojamos sutaupytos lėšos. Dažnai su tėvais nesitariama, kur bus panaudotos 2 proc. lėšos arba daromas spaudimas ir siūloma pirkti tai, ką subtiliai nurodo įstaigos administracija, o su siūlymu nesutinkantys tėvai, nenorėdami nukentėti, nedrįsta prieštarauti. Be to reikia prisiminti, kad, anot naujos tvarkos šalininkų, iš darželių turėjo būti išguitos neteisėtos rinkliavos, tačiau tėvai ir dabar informuoja, kad jos vis dar vyksta.
Viešai teikiamų kai kurių viešųjų pirkimų informacijoje galima įžvelgti, kad nors ir naudojamasi žemiausios kainos principu, daugeliu atvejų prekės ir paslaugos perkamos žymiai aukštesne nei rinkos kaina. Analizuojant kai kurių darželių viešųjų pirkimų taisykles, galima įžvelgti vienas kitam prieštaraujančius teiginius, kurie sudaro sąlygas pirkimus vykdyti neatsakingai ar netgi korumpuotai. Dar pernai LR Ūkio ministerija paragino naudotis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijais, tačiau kažkodėl iš direktorių pasigirsta nuogąstavimai, kad tai padaryti sunku arba neįmanoma. Kokios priežastys tai lemia, atsakymo nėra, bet viena iš galimų prielaidų – galbūt už viešuosius pirkimus darželiuose atsakingi nekvalifikuoti darbuotojai bei nusistovėjusi sena tvarka neleidžia kokybiškai vykdyti pirkimų proceso?
Reikėtų konstatuoti ir tai, kad daugelį metų įvairių Lietuvos švietimo bendruomenių organizuotose diskusijose, konferencijose, pasitarimuose bei tobulinimo programose nurodoma, kad ikimokyklinės įstaigos nepakankamai dalyvauja projektinėje veikloje, o tai leistų tobulinti ne tik ugdymo procesą, bet ir sudarytų galimybę įsigyti reikiamų priemonių veiklai ir palengvintų finansinę naštą. Kai kurie direktoriai teigia, kad tam nėra galimybių, tačiau pasidomėjus viešoje erdvėje, galimybes atrandame. Šiuo atveju klausimas lieka atviras, tai kokios priežastys neleidžia darželiams dalyvauti projektinėje veikloje ir pasinaudoti puikia proga praturtinti ir ugdymo aplinką, ir savo profesinius įgūdžius?
Be minėtų klausimų, keliame ir šiuos: ar tikslingai panaudojamos ikimokyklinių įstaigų lėšos? Ar vykdoma išlaidų kontrolė? Ar atsakingai rūpinamasi vadybos efektyvumo klausimais? Gal atsakius į šiuos ir kitus klausimus, problemos būtų išspręstos. Galiausiai lieka tikėtis, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras, tarybos atstovai ir administracijos darbuotojai išgirs, kad nemaža miesto bendruomenės dalis nesutinka su priimtu sprendimu ir laukia, kada bus atsižvelgta į savivaldybės gyventojų nuomonę, ką įtvirtina jau minėtas LR Vietos savivaldos įstatymas, kuris drauge suteikia ir teisę gauti “viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą”. Tokio viešo ir motyvuoto atsakymo bei reagavimo į išsakytus lūkesčius laukia visa Klaipėdos miesto tėvų bendruomenė.
Informacija: š.m. spalio 19 d. vyko neformali Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų direktorių, pedagogų profesinės sąjungos ir Vakarų Lietuvos tėvų tėvų forumo atstovų diskusija, o spalio 22 d. minėti atstovai dalyvaus Klaipėdos miesto sav. Švietimo, sporto ir kultūros komiteto posėdyje.
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą