Dauguma tėvų nori puoselėti savo vaikų gebėjimus, surasti jiems geriausias ugdymo įstaigas, parinkti tinkamiausią popamokinės veiklos sritį. Straipsnyje pristatomi gabių ir kūrybingų vaikų atpažinimo ir ugdymo būdai. Pagrindinis tikslas – suteikti galimybę tėvams gauti profesionalią informaciją apie tai, kaip atpažinti savo vaiko potencialius gabumus skirtingoms sritims.
Pagrindinis tikslas – suteikti galimybę tėvams gauti profesionalią informaciją apie tai, kaip atpažinti savo vaiko potencialius gabumus skirtingoms sritims. Kitas svarbus aspektas – kaip, atpažinus gabumus, tinkamiausiai juos išnaudoti, t.y. padėti deramai pasirinkti ir nukreipti vaiką į tas švietimo institucijas, kuriose būtų geriausios sąlygos jį vystyti ir ugdyti. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kadsėkmingai profesinei veiklai neužtenka vien gerų loginių gebėjimų, bet būtini ir kūrybiniai. Tad kitoje straipsnio dalyje rašoma apie kūrybingumo ugdymo galimybes šeimoje ir mokykloje. Neretai suaugusieji nėra susipažinę su kūrybingumo ugdymo bei kūrybinio mokymo metodais, tad pateikiama informacija skirta ne tik padėti ugdyti vaikų gebėjimus, bet ir, kas yra dar svarbiau – keisti suaugusiųjų požiūrį į kūrybingumą ir pradėti skatinti, plėtoti ir įgyvendinti vaikų kūrybines idėjas. Straipsnio pabaigoje pateikiama pagrindinė, tėvams prieinama lietuvių ir kt. kalbomis literatūra (tiek autorės, tiek kitų psichologų paršytos knygos ir straipsniai).
Gabus ir kūrybingas vaikas – koks jis?
Būtų paprasta ir lengva atpažinti ir ugdyti gabius vaikus, jeigu būtų vienas, teisngas ir kiekvienam gabiajam tinkamas apibrėžimas ar taisyklės, kokiame amžiuje, kokius gabumus ir kaip galime ugdyti. Deja, psichologijos moksle tokių atsakymų nėra, nes kiekvienas vaikas yra individualus, o gebėjimų vystymasis, sklaida ir ugdymas priklauso nuo daugelio aplinkybių.
Ir vis dėlto, ką turėtų žinoti tėvai, norintys „nepražiopsoti“, o kuo tiksliau atskleisti savo vaiko gabumus ir sudaryti tinkamas sąlygas juos ugdyti? Vieni iš labiausiai praktiškai naudingų galėtų būti JAV psichologių M. B. Karnes ir C. A. Tacacs pastebėjimai, kuo gabūs vaikai išsiskiria iš savo bendraamžių.
Taigi, svarbiausios yra pažinimo ir psichosocialinio vystymosi sritys.
Pažinimo sritis
- Sensityvūs periodai. Tai „imliausias“ laikas tam tikriems dalykams išmokti. Pavyzdžiui, itin anksti, dar ikimokykliniame anžiuje, atsiskleidžia muzikiniai, kalbiniai, psichomotoriniai gebėjimai. Pražiopsojus šį svarbų laikotarpį, vėliau vaikų gebėjimus bus žymiai sunkiau tinkamai išvystyti. Tarkime, jeigu baletui ar muzikai gabus vaikas nebus pastębėtas ir ugdomas nuo 5-6 metų, vėliau vystyti talentą šiose srityse bus daug sudėtingiau ar iš viso neįmanoma. Kaip teigia B.L.Wait, akivaizdus ženklas, kad vaikui seksis mokytis, yra dvejų-trejų metų vaiko gebėjimas paskirtsyti dėmesį ir sekti du ar daugiau įvykių vienu metu.
- Smalsumas. Dauguma vaikų ikimokykliniame amžiuje yra tikri „kodėlčiukai“. Tačiau gabių vaikų klausimai yra šiek tiek kitokie – jiems rūpi gilesni dalykai, nei paprastas atsakymas į klausimus „kodėl?“. Jie klausinėja, nes jų poreikis gauti informaciją yra toks natūralus ir stiprus kaip poreikis kvėpuoti. Tad jų klausimai labiau skirti dalyko esmei išsisaiškinti, pavyzdžiui: „Kodėl taip, o ne kitaip?“, „Kas būtų, jei pasikeitų…?“.
- Sugebėjimas pastebėti priežasties-pasekmės santykius ir daryti išvadas. Tokie vaikai domisi alternatyvių modelių ir sistemų kūrimu. Iš jų dažnai galima išgirsti svarstymus: „O kas, jeigu…?“.
- Puiki atmintis. Dalykai, kuriems vaikai yra gabūs, jiems lengvai įsimenami. Geros atminties pagrindas yra ansktyva kalba ir gebėjimas abstrakčiai mąstyti.
- Sugebėjimas klasifikuoti ir kategorizuoti, dažnai pasireiškiantis kolekcionavimo aistra. Tokiems vaikams labiau patinka pertvarkyti, sisteminti turimą informaciją nei didžiuotis nuolatine, tvarkinga kolekcija.
- Turtingas žodynas, sudėtingos sintaksinės struktūros, sugebėjimas suformuluoti klausimus. Šie vaikai su malonumu skaito enciklopedijas, žodynus, sugalvoja įvairiausių žodžių, kurie turi savo prasmę, mėgsta žaidimus ir veiklą, reikalaujančią protinių sugebėjimų.
- Ypatinga dėmesio koncentracija, užsispyrusiai siekia rezultatų tose srityse, kurios jiems yra patrauklios. Įsigilinę į juos dominantį užsiėmimą, tokie vaikai pamiršta viską aplinkui, tačiau, turėdami mažai patirties, dažnai pradeda dirbti darbus, su kuriais niekaip negali susidoroti. Tuomet reikalinga subtili suaugusiųjų pagalba ir supratimas, neakcentuojant nesėkmių.
Psichosocialiniai vystymosi ypatumai
Gabiems vaikams dažniausiai yra būdingi šie ypatumai:
- Teisingumo jausmas, kuris pasireiškia labai anksti. Vaikai jautriai reaguoja į neteisybę jų ar kitų žmonių atžvilgiu ir kovoja dėl tiesos.
- Svarbu, kad tėvai nelaikytų savęs „aukštesniais“, daugiau išmanančiais ir nebūtų įsitikinę, kad jų žodis turi būti paskutinis. Tokie tėvai, akivaizdu, greit nuslopins vaiko norą ieškoti tiesos, jis neišmoks ieškoti argumentų, tinkamai ginti savo nuomonės, diskutuoti.
- Asmeninė vertybių sistema dažnai būna labai „talpi“. Jie labai jautriai išgyvena dėl visuomenėje pasitaikančių neteisybių, kelia didelius reikalavimus sau ir kitiems, gyvai atsiliepia į kvietimą kurti teisingumą, harmoniją, gėrį. Pvz., išgirdę apie badaujančius pasaulio vaikus, gali prašyti tėvų ką nors daryti, o patys nuspręsti atiduoti visa, ką turi.
- Svarbu,kad suaugusieji tinkamai kalbėtųsi su vaiku, kokias problemas jis gali išspręsti šiandien ir kokius būdus geriausia pasirinkti. Galima pasakyti, kad visų savo sutaupytų pinigų atidavimas kenčiantiems neišspręs esamos problemos, tačiau dalis pinigų gali šiek pagerinti kitų žmonių padėtį. Arba galima kartu su vaiku padėti žmonėms, kuriems reikalinga pagalba (nebūtinai materialinė). Galima pasikalbėti su vaiku apie tai, kad jis, jei ruošis jau dabar, užaugęs galės tapti geru savo srities specialistu, kuris galės daryti įtaką globalioms problemoms spręsti.
- Gyva vaizduotė. 2-5 m. amžiaus vaikai dar nesugeba atskirti ribos tarp fantazijos ir realybės. Jie taip „suauga“ su savo susikurtais fantazijų objektais, kad kartais tiesiog neaišku kur tiesa, o kur išgalvota istorija. Jų vaizduotė tokia ryški ir turtinga, kad fantastiniame pasaulyje gali sutilpti ir neegzistuojantys draugai, ir trokštamas brolis ar sesutė. Ir suaugę tokie vaikai gyvenime ir darbe išlieka kūrybiški, išradingi, žaismingi.
- Svarbu, kad tėvai neišsigąstų ir negalvotų, kad tai yra psichinis sutrikimas (kaip kartais atsitinka) ir mokėtų nukreipti vaiko vaizduotę tinkama linkme. Pavyzdžiui, galima skatinti vaiką kurti fantastines istorijas ir jas užrašyti arba, dar paprasčiau – įrašyti į garso kastę, o po to iššifruoti ir „išleisti“ jo istorijų knygelę su paties vaiko piešiniais ir padovanoti Kalėdų ar gimtadienio proga.
- Humoro jausmas, padedantis išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Talentingi vaikai tiesiog mėgaujasi žodžių žaismu, netikėčiausiais minčių blyksniais, perkeltinėmis prasmėmis, o juokingas situacijas įžvelgia ir ten, kur kiti nė nepastebi. Ši savybė kartais tampa sveikatą išsaugančiu skydu ar gelbėjimosi ratu, nes jautri, subtili psichika kartais tik taip tegali apsiginti nuo skausmingų smūgių, kuriuos suduoda nesupratingi žmonės. Šie vaikai gali pasišaipyti ir iš savo silpnybių, kai daugeliui tai padaryti yra sunku, nes retas taip pasitiki savimi, kad galėtų smagiai pasijuokti iš sąmojingo posakio, liečiančio patį save.
- Svarbu, kad suaugusieji irgi turėtų humoro jausmą arba jį ugdytų/si, nes sunku įsivaizduoti, kad paniurę, nuolat kažkuo susirūpinę tėvai patys bus kūrybingi. Vaikas, suvokęs, kad jo juokai šeimoje niekam nesuprantami, gali užsisklėsti savyje ir „išmokti“, kad gyvenime saugiau būti paniurėliu. Taip pat svarbu leisti vaikui suprasti, kur ir kaip galima juokauti neįžeidžiant kito žmogaus.
- Gabūs vaikai dažnai ima spręsti problemas, neatitinkančias jų jėgų. Vaiko vystymuisi šie bandymai yra labai svarbūs.
- Svarbu, kad tėvai rastų laiko kartu su vaikais eksperimentuoti. Taip pat reikėtų saugotis „aureolės“ efekto – suaugusieji dažniausiai tikisi, kad mažylis bus toks pat gabus bus ir kitose srityse.
- Nepagrįsta baimė. Ankstyvojoje vaikystėje, kaip ir visi vaikai, gabuoliai irgi yra emocionaliai priklausomi, nekantrūs. Kartais jie moka gražiai pakalbėti, sugeba geriau išreikšti, ką jaučia. Tai ir suklaidina, sprendžiant apie jų emocinį brandumą. Tyrimai rodo, kad mažų vaikų baimės dažniausiai nepagrįstos ir suaugusieji niekaip negali suprasti, kaip galima labiau bijoti liūtų ar vaiduoklių, negu aplinkui zujančių automobilių.
- Svarbu – supratingumas, kantrybė, mokėjimas padėti vaikui atskirti, kas tikra, o kas – tik matyta filmuose ar kompiuteriniuose žaidimuose.
- Intuicija, kartais – ypatingi sugebėjimai numatyti, pajausti, ką kitas galvoja, jaučia. Gabuoliai labai jautrūs ne tik žodžiais demonstruojamiems jausmams, bet ir tyla išreikštai įtampai, tvyrančiai aplink juos. Kartais tokie vaikai turi sugebėjimą numatyti įvykius, „skaityti“ kitų mintis.
- Svarbu, kad suaugusieji reaguotų supratingai ir subtiliai, kad vaikas nesijaustų nenormalus. Mes dar tiek mažai žinome apie įvairius procesus, vykstančius smegenyse, kad negalime visiškai atmesti tokių sugebėjimų galimybės. Juk gali būti ir taip, kad tai, ką mes matome tarsi pro šydą, šie vaikai – labai ryškiai.
- Egocentrizmas. Ši savybė būdinga, beje, visiems ikimokyklinukams. Šis terminas, pasiūlytas J. Piaget, padeda geriau suprasti kokybinius skirtumus tarp ikimokyklinuko intuityvaus suvokimo ir racionalesnio, į konkrečią realybę orientuoto vyresniųjų vaikų supratimo. Tik nepainiokime egocentrizmo su egoizmu, nes pirmasis neturi neigiamo atspalvio. Egocentrizmas tereiškia savo suvokimo ir emocinės reakcijos į įvykius projekciją. Tai dar vadinama „vienpusišku suvokimu“, kai nesugebama suprasti kitokio nei mūsų požiūrio. Sunku priimti suaugusiųjų egocentrizmą, tačiau ikimokyklinukui – tai visai natūrali ypatybė. Tik augdamas vaikas pradės suprasti, kad nebūtinai tai, ką mato ar supranta jis, taip pat suvoks ir kiti. Vaikui bręstant atsiranda ir sugebėjimas apsvarstyti savo protinę veiklą (tai dar vadinama „metapažinimu“).
- Svarbu padėti vaikui išmokti pažiūrėti į dalykus ir kito žmogaus akimis, suprasti, kaip gali jaustis kitas įvairiose situacijose, kartais subtiliai sudarant tokias situacijas (juk ir jis ne viską dar žino, nėra vienodai gabus visose srityse). Svarbu, kad vaikas suprastų, kad kiekvienas žmogus yra vertas pagarbos ir pripažinimo, nors yra skirtingas, bet turi tiek stiprių, tiek silpnų pusių.
- Bendravimo sunkumai su bendraamžiais. Gabūs vaikai paprastai būna jautrūs ir dirglūs, jei nesugeba ko nors atlikti. Kartais juos atstumia bendraamžiai ir tai gali atsiliepti jų savęs vertinimui.
- Svarbu prisiminti, kad suaugusiems tenka svarbiausias vaidmuo, ugdant sveiką savęs vertinimą ir visavertiškumo pajautimą. Taip pat tėvai turėtų rasti galimybių, kad vaikas bent kartais pabūtų tarp panašių gabumų vaikų, kur būtų suprastas ir galėtų pasidalinti savo idėjomis. Tai gali būti, pavyzdžiui, vasaros stovyklos gabiems. Mokyklos parinkimas taip pat vaidina nemenką vaidmenį.
Pastebėta ir tai, kad gabių vaikų tėvai dažniausiai nori auginti kuo mažiau vaikų, kad galėtų daugiau dėmesio skirti vienai ar keletui atžalų. Šiems tėvams dažnai ir į galvą neateina, kad broliai ar seserys gali padėti išvengti to išskirtinio dėmesio ir perdėto rūpestingumo, kuris gali vėliau pabloginti santykį su bendraamžiais. Psichologai mano, kad toks išskirtinis dėmesys galbūt padeda vystytis gabumams, bet daugelis šių vaikų visą gyvenimą taip ir nesugeba užmegzti artimų santykių su žmonėmis.
Ugdykime vaikų kūrybingumą
Jau seniai pastebėta, kad vien loginių sugebėjimų nepakanka sėkmingai veiklai (tiek mokykloje, tiek universitete, tiek ir darbe). Tad labai svarbu ugdyti vaikų kūrybingumą, t.y. mokėjimą orientuotis įvairiose situacijoe, spręsti neįprastas užduotis, ieškoti nestandartinių sprendimų. O to išmokyti galima tik patiems susuagusiems būnant kūrybingiems, nes, akivaizdu – jei suaugusieji nėra kūrybingi įvairiose, taip pat ir kasdieninėse situacijose (nežaidžia kartu su vaikais, nesugalvoja įdomių užsiėmimų, vadovaujasi tik įprastomis taisyklėmis), tai laukti to iš vaikų yra mažai tikėtina.
Kūrybingumą lemia įvairūs veiksniai – tiek asmenybės bruožai, tiek aplinkybės (pavyzdžiui, kokioje šeimoje ar kultūroje augome), tiek mokykloje ar namuose vyraujančios nuostatos apie kūrybingumą ir tinkamų sąlygų sukūrimas. Svarbiausi yra keturi kūrybingumą lemiantys veiksniai – vaikystės patirtis, savęs vertinimo įtaka kūrybingumui skleistis, kūrybiška atmosfera ir motyvacija.
Psichologai pabrėžia, kad gabumai (taip pat ir kūrybiniai) pradeda reikštis jau pirmaisiais gyvenimo metais. L. Nebrzydowskis (1990, Lenkija) tyrė šeimos įtaką vaiko sugebėjimams ir nurodė 16 veiksnių, darančių įtaką intelektiniam vaiko vystymuisi. Tai įvairūs lavinimo būdai, tėvų pavyzdys, situacijos, kuriose reikia savarankiškai apsispręsti, sukūrimas, vaiko įtraukimas į diskusijas, natūralus aplinkos ir įvykių stebėjimas, galimybė patirti sėkmę ir kt. Vaikų sugebėjimai ir kūrybingumas skleidžiasi tik demokratiškoje socialinėje aplinkoje (tiek mažoje grupėje, tiek visuomenėje), kurioje kiekvienas jaučiasi svarbus, kur gerbiama jo nuomonė, kiekvienas įtraukiamas į bendrą veiklą, sudaromos sąlygos dalytis idėjomis ir mokytis vienam iš kito. Labai svarbi yra teigiamas emocijas užtikrinanti atmosfera, kai vaikai jaučiasi saugiai, jų niekas neskirsto į gerus ir blogus, pastebimi jų skirtumai ir panašumai.
Idėjos kūrybingumui ugdyti
Siūloma naudoti neįprastas, kuo įvairesnes priemones ir būdus savo nuotaikai, emocijoms bei originalioms idėjoms išreikšti.
D. J. Radeloff (1979) siūlo:
- Naudoti įvairias žadinančias vaizduotę priemones: dažus, molį, tešlą, įvairiausią medžiagą koliažams, pasakas ir poeziją, lėlių teatrą, kaladėles, automobilius, žaislinius gyvūnėlius.
- Naudoti įvairiausius būdus, žadinančius vaizduotę ir skatinančius mąstymo sugebėjimus.
- Skirti laiko permąstyti veiklą ir pasvajoti.
- Padrąsinti vaikus papasakoti apie savo idėjas.
- Suteikti galimybę ir sąlygas tam, ką vaikas norėtų sukurti.
- Leisti vaikui dirbti originaliai, kitaip negu visi vaikai.
- Skatinti individualumą.
- Būti subtiliems vertinant rezultatą vaikas juo gali labai džiaugtis, nors darbas ir neatitiks suaugusiųjų standartų.
Ko nereikėtų daryti:
- Naudoti modelių, kuriuos vaikas tik kopijuotų.
- Prašyti papasakoti apie savo darbą tai, ko jis nenori papasakoti. Vengti įkyriai klausinėti (galbūt vaikas nepadarė nieko ypatingo, bet tik džiaugėsi galėdamas išreikšti save).
- Lyginti vaikų darbus tarpusavyje.
- Vertinti ar rašyti pažymius.
- Nurodyti ar pasakyti vaikui, kaip atlikti užduotį, nebent jis prašytų pagalbos. Tuomet paskatinti jį atlikti darbą savarankiškai (Pvz., jis nori nupiešti namą, bet nežino kaip. Pakalbėkite su juo apie namą ir paskatinkite nupiešti tai, ką jis prisimena.)
D. J. Radeloff nuomone, kiekvienas vaikas turi kūrybinių sugebėjimų, tik reikia juos įžvelgti ir sužadinti.
ŠALTINIAI:
- Grakauskaitė-Karkockienė D. Kūrybos psichologija (II leidimas). Vilnius: Logotipas, 2003, p. 256.
- Grakauskaitė-Karkockienė D. Kur dingsta Kodėlčiukai? (Kūrybiškumo ugdymo pagrindai. Vilnius: Logotipas, 2006, 69 p.
- Karnes M. B. The Underserved: Our Young gifted Children. New York, 1986.
- Šimelionienė A. Kaip atpažinti vaiko gabumus? Vilnius: ŠAC, 2008.
- Butkienė G. Intelektas ir gabumai – didelė mažos tautos vertybė. Žvirblių takas, 2004, Nr. 1.http://gimtasiszodis.w3.lt/butkien_04_1.htm.
- Grakauskaitė D. Gabiųjų paieška ir identifikacija. – Mokykla, 1991, 4, p. 34.
- Grakauskaitė D. Ar skatinsime kūrybingumą? – Mokykla. – 1993, 1.
- Grakauskaitė D. Kaip atpažinti gabumus? – Švietimo naujovės. – 1996, 3.
- Grakauskaitė D. Kaip atpažinti gabumus? – Švietimo naujovės. –1996, 4.
- Grakauskaitė D. Kaip atpažinti gabumus? – Švietimo naujovės. –1997, 1.
- Grakauskaitė D. Gabieji. – Mokykla. – 1997, 10.
- Grakauskaitė D. Ar lengva būti kūrybiškam? – Mokykla. – 1998, 4-5.
- Grakauskaitė D. Smalsučiai ar bjaurieji ančiukai? – Mokykla. – 1998, 8.
- Grakauskaitė – Karkockienė D.. Gabus vaikas šalia mūsų. Mokykla-šeima-visuomenė // Žvirblių takas, 2004, 1. p.http://gimtasiszodis.w3.lt/grakausk_04_1.htm.
- Grakauskaitė–Karkockienė D. Kaip tapti kūrybišku mokytoju // Žvirblių takas, 2004, 3. p.2-7.http://gimtasiszodis.w3.lt/grakausk_04_3.htm.
- Grakauskaitė V., Kropaitė N. Moksleivių socialinių įgūdžių lavinimas. Žvirblių takas, 2004, Nr. 4.
- Karkockienė D. Kūrybiškumo ugdymo ypatumai www. skrynia.lt / 2003.
- Karkockienė D. Kaip užauginti gabų vaiką? (3 dalys) www.bernardinai.lt 2004 04 14; 2004 04 15; 2004 04 20.
- Karkockienė D., Lyčių skirtumai ir sugebėjimų ypatumai. www.bernardinai.lt 2004 05 10.
- Karkockienė D. Patarimai, kaip vadovams, grupės auklėtojams, tėvams ir kt. tapti kūrybiškesniems www.bernardinai.lt 2004 05 24.
- Karkockienė D. Apie kūrybiškumą ir galimybes jį ugdyti www.bernardinai.lt 2005-01-05.
ŠALTINIAI:- Grakauskaitė-Karkockienė D. Kūrybos psichologija (II leidimas). Vilnius: Logotipas, 2003, p. 256.
- Grakauskaitė-Karkockienė D. Kur dingsta Kodėlčiukai? (Kūrybiškumo ugdymo pagrindai. Vilnius: Logotipas, 2006, 69 p.
- Karnes M. B. The Underserved: Our Young gifted Children. New York, 1986.
- Šimelionienė A. Kaip atpažinti vaiko gabumus? Vilnius: ŠAC, 2008.
- Butkienė G. Intelektas ir gabumai – didelė mažos tautos vertybė. Žvirblių takas, 2004, Nr. 1.http://gimtasiszodis.w3.lt/butkien_04_1.htm.
- Grakauskaitė D. Gabiųjų paieška ir identifikacija. – Mokykla, 1991, 4, p. 34.
- Grakauskaitė D. Ar skatinsime kūrybingumą? – Mokykla. – 1993, 1.
- Grakauskaitė D. Kaip atpažinti gabumus? – Švietimo naujovės. – 1996, 3.
- Grakauskaitė D. Kaip atpažinti gabumus? – Švietimo naujovės. –1996, 4.
- Grakauskaitė D. Kaip atpažinti gabumus? – Švietimo naujovės. –1997, 1.
- Grakauskaitė D. Gabieji. – Mokykla. – 1997, 10.
- Grakauskaitė D. Ar lengva būti kūrybiškam? – Mokykla. – 1998, 4-5.
- Grakauskaitė D. Smalsučiai ar bjaurieji ančiukai? – Mokykla. – 1998, 8.
- Grakauskaitė – Karkockienė D.. Gabus vaikas šalia mūsų. Mokykla-šeima-visuomenė // Žvirblių takas, 2004, 1. p.http://gimtasiszodis.w3.lt/grakausk_04_1.htm.
- Grakauskaitė–Karkockienė D. Kaip tapti kūrybišku mokytoju // Žvirblių takas, 2004, 3. p.2-7.http://gimtasiszodis.w3.lt/grakausk_04_3.htm.
- Grakauskaitė V., Kropaitė N. Moksleivių socialinių įgūdžių lavinimas. Žvirblių takas, 2004, Nr. 4.
- Karkockienė D. Kūrybiškumo ugdymo ypatumai www. skrynia.lt / 2003.
- Karkockienė D. Kaip užauginti gabų vaiką? (3 dalys) www.bernardinai.lt 2004 04 14; 2004 04 15; 2004 04 20.
- Karkockienė D., Lyčių skirtumai ir sugebėjimų ypatumai. www.bernardinai.lt 2004 05 10.
- Karkockienė D. Patarimai, kaip vadovams, grupės auklėtojams, tėvams ir kt. tapti kūrybiškesniems www.bernardinai.lt 2004 05 24.
- Karkockienė D. Apie kūrybiškumą ir galimybes jį ugdyti www.bernardinai.lt 2005-01-05.
Informacijos šaltinis :
Palikti komentarą