Vis dažniau matome, kaip šoka pagyvenę žmonės. Vieni lanko choreografijos būrelius savo malonumui, kiti nori palaikyti fizinę formą, o treti sutinka tokiuose renginiuose naujų draugų. Bet štai kas ypač stebina: šokantys žmonės turi aiškesnį protą, jie mobilesni ir lengviau išgyvena reabilitaciją net po insulto. Tai sudomino T. G. Masaryko universiteto (Brno, Čekija) mokslininkus ir jie nusprendė ištirti, koks ryšys sieja šokį ir jaunystę.
Šokio nauda
Jau seniai įrodyta, kad jaunatviškumą nulemia mūsų smegenys. Juk atrodyti galima ir puikiai, bet kokia iš to bus nauda, jeigu užklups aibę problemų atnešanti senatvinė silpnaprotystė. Pasak vienos iš teorijų, šokis – tai ne tik fizinis aktyvumas, bet ir psichoterapija, o sykiu puiki priemonė nuo silpnaprotystės bei kitų senyvo amžiaus ligų.
Kol mes šokame, mūsų galvoje vyksti rimtas darbas. Iki tol snūduriavusios mūsų smegenų dalys pabunda. Kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai ima veikti sinchroniškai. Mes pradedame matyti pasaulyje daugiau spalvų, juk smegenys vienu metu seka ritmą, muziką, kontroliuoja kūno judesius.
T. G. Masaryko universiteto mokslininkai nusprendė ištirti vyresnių nei 60 metų žmonių, lankančių vietinę šokių studiją, sveikatą. Buvo nustatyta, kad jie iš tiesų kur kas sveikesni už daugelį savo bendraamžių. Jie greičiau priimdavo sprendimus, puikiai įsimindavo ir analizuodavo informaciją, ir apskritai jų organizmas buvo kur kas stipresnis ir jaunatviškesnis už bendraamžių.
Šokio metu organai gauna daugiau deguonies. Maža to, organizmas išskiria endorfinų, kurie vadinami laimės hormonais. Šokantis žmogus tuojau pat tampa žvalesnis ir toks išlieka visą likusią dienos dalį. Štai kokius šokių teikiamus pranašumus išskyrė mokslininkai.
1. Šokis mankština iš esmės visus kūno raumenis ir teigiamai veikia sąnarių audinius.
2. Šokant treniruojama kvėpavimo sistema.
3. Kūno judesiai skatina greičiau bėgti kraują arterijomis bei kraujagyslėmis, todėl kraujagyslės tampa stangresnės. Tai puiki profilaktikos priemonė nuo širdies bei kraujagyslių ligų bei tokio dažno pastaruoju metu insulto.
4. Reguliarūs šokių užsiėmimai, kai būtina pasitelkti sudėtingus judesius, gerina smegenų darbą bei atmintį, mažina Alzheimerio ligos riziką.
5. Šokis padeda išreikšti emocijas ir išlaisvinti negatyvią energiją.
6. Reguliariai praktikuojant šokius, sudeginamos nereikalingos kalorijos, todėl numetama antsvorio.
7. Daugelis šokio judesių gerai veikia žmogaus nervų sistemą: mažiną įtampą ir slopina galvos skausmus, sureguliuoja arterinį kraujospūdį.
8. Profesionaliai šokiu užsiimantys žmonės neserga Parkinsono liga.
Tad šokis lėtina organizmo senėjimo procesus. Ne šiaip sakoma: „Judėjimas – tai gyvenimas.“ Optimalus šokių grafikas sveikam žmogui – trys kartai per savaitę po 60–90 minučių. Tačiau visai nebūtina dėl to vaikščioti į specialią šokių studiją. Galima tiesiog pašokti namie klausantis mėgstamos muzikos arba lankyti šokių renginius, pavyzdžiui, parkuose. Fiziologai ir kitų sričių gydytojai ypač rekomenduoja pensininkams atkreipti dėmesį į klasikinius šokius.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą