Jos vardas Regina. Susidraugavome neseniai, svečiuose. Ryškiai apsirengusi, ausyse madingi auskarai, be proto s*ksuali. Juokiasi, gestikuliuoja barškėdama apyrankėmis. Na, tikra mergaitė. Regina man labai patiko. Ne tai, kad norėjau užmegzti su ja romaną, bet bendravimą norėjosi pratęsti. Susitikome, plepame. Pradėjau rodyti savo vaikų nuotraukas. Staiga Regina išsitraukia telefoną ir rodo gražų maždaug šešerių metų berniuką.
– Koks gražus jūsų sūnus! – sakau.
– Dėkoju, – atsako Regina. – Tik tai anūkas.
– Kas?
– Anūkas! – Regina juokiasi. – Aš esu močiutė.
Žinoma, nustėrau. Ši s*ksuali nutrūktgalvė paryškintomis akimis, puikia figūra ir labai gundančia krūtine – močiutė. Močiutė!
Bet, antra vertus, pats esu kvailys. Na, močiutė – ir kas? Bėda ta, kad mes įpratome žodį „močiutė“ suvokti kaip nuosprendį. Sėdėk, moterie, namie, žiūrėk televizorių, megzk anūkui kojines. Tai – sovietinių laikų palikimas. Močiutė? Na, viso gero gyvenime, buvo malonu…
Tačiau viskas pasikeitė. Šiuolaikinės močiutės kitokios. Močiutės nori gyventi visu pajėgumu, nori linksmintis, sportuoti ir lankytis grožio salonuose. Dabar penkiasdešimtmetė moteris – tai moteris kvadratu. Visą gyvenimą ji lakstė tarp namų, vaikų ir vyro, vos spėdavo nagus nusilakuoti. Bet štai vaikai užaugo, vyras prigulė ant sofos, jam išvis nieko nebereikia. O moteris – ak, moteris tik pradeda gyventi. Ji tiesiog trykšta energija, priešingai nei jos vyras. Jos užteks ir anūkams, ir vakarėliams, ir kelionėms. Ir netgi lengvam flirtui. Nes, na, kokia moteris be to? (Vyrui nieko nesakysime, prisiekiu!)
O svarbiausia – ji jau gali sau leisti kvailioti ir atrodyti taip, kaip jai patinka. Anksčiau ji paisė kažkokių bendrų taisyklių, o dabar jai nusispjauti. Ji – laisva, o tai yra svarbiausia. Taisyklės egzistuoja jauniems, tiems, kam svarbu siekti karjeros, įsileiti į sociumą ir kolektyvą, atitikti lūkesčius. Jauni neturi laiko kvailystėms ir linksmybėms. Jauni nėra laisvi, jie paiso aprangos kodo, elgesio normų, jiems reikia judėti griežtai viena linija, koja kojon, nesuklystant. Griežtas kostiumas, tiesus žvilgsnis, tvarkinga šukuosena. Net lūpų negalima dažyti per ryškiai. Nieko negalima. Kitaip jie atrodys svetimi, įtartini ir juokingi. O mūsų močiutės nieko nebijo, jos jau savo atidirbo, jos gali būti juokingos ar bet kokios kitokios. Tada jas ir aplanko tikroji jaunystė, su visomis beprotystėmis. Taip, pavėluotai, bet juk tai ir smagiausia! Tau daugiau nei 50, o jautiesi kaip mergaitė. Dažyk lūpas kaip nori ir niekas nieko tau nepasakys.
Kartą kavinėje susipažinau su trimis draugėmis. Joms buvo kaip tik apie 50 metų. Tiksliau, jos susipažino su manimi. Jos gėrė sausą vyną, juokėsi. Staiga pastebėjo, kad aš sėdžiu vienas, nukreipęs žvilgsnį į savo telefoną.
– Jaunuoli, – sako man. – Prisijunkite prie mūsų!
Žinoma, man patiko būti pavadintam jaunu. Be to, šios trys moterys taip pat man iš karto patiko. Prisėdau prie jų ir tarp mūsų užsimezgė pokalbis. Visos trys jau močiutės, draugauja nuo jaunystės. Dažnai susitinka, lankosi parodose ir koncertuose. Mėgsta va taip susitikti, pasėdėti, pakvailioti. Įdomu, kad kiekviena turi vyrą, bet šių vyrų neįmanoma ištraukti iš namų. Tai jos ir laimingos, galėdamos su manim pakoketuoti. Tiesa, be to, jos yra geros, rūpestingos močiutės. Anūkai jas tiesiog dievina. Pirmiausia dėl to, kad jos labai linksmos. Priešingai nei jų nuobodūs tėvai, jos be vargo palenda su anūkais po lova, vaidina žvėrelius ir kitaip linksminasi kartu.
Ir dar šios trys draugės – sportininkės. Lanko rankinį. Kokios gi tai močiutės? Vien tik pavadinimas. Tai – merginos.
Jeigu rytais apsilankysite baseine – ten visi takeliai bus užimti tokių „močiučių“. Jeigu apsilankysite parodoje – ten daugiausia tik jos. Vakarais kavinėse – taip pat jos. Ne, žinome, kad kavinėse galima sutikti ir jaunų. Tik jie visi niūrūs ir nepastebimi. Nuobodūs ir negeriantys. Išgeria ir linksminasi moterys, kurioms daugiau nei 50 metų.
O kaip jos puošiasi? Tarsi bando atsigriebti už niūrią sovietinę jaunystę, kai paprasti džinsai buvo stebuklas ir prabanga. Tačiau jos neatrodo kaip išprotėjusios tetulės, kurios visus šokiruoja trumpais sijonais ir atviromis palaidinėmis. Ne, jų puikus skonis, jos puikiai žino, ką reikėtų parodyti, o ko ne. Jos tiesiog nori būti ryškios, linksmos, patrauklios.
O dar jos labai nori mokytis. Lankyti italų kalbos kursus, paskaitas apie meną, mokytis šokti rumbą. Jaunystėje per paskaitas jos miegojo, o dabar pačios ten veržiasi. Jas vertė eiti sportuoti, jos nekentė kūno kultūros pamokų, o dabar bėga maratonus, važinėjasi dviračiais ir slidinėja.
Dabar yra nutrūktgalviškų močiučių laikai. Tokių, kurios elgiasi kaip aštuoniolikmetės. Joms be galo įdomu gyventi ir linksmintis. Šokti rumbą. Kol vyras matuojasi spaudimą, ji dažosi lūpas.
– Kur susiruošei? – nepatenkintas klausia vyras.
– Einu pasilinksminti su mergaitėmis. Nenuobodžiauk!
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą