Negalima vaikų versti vaikščioti su jaunesniu broliu ar sese. Nežinia, prie ko tai gali privesti.
Taip vieną kartą 8 metų mergaitė parsivedė namo mažylį, kuris buvo vežimėlyje visiškai vienas. O iš tiesų motina išsiuntė brolį pasivaikščioti su vaiku, šis jį paliko ir nuėjo žaisti su draugais. Mergaitė, žinoma, to nežinojo, pamanė, kad jis pamestas ir niekam nereikalingas. O ji nori broliuko. Paslėpė mažylį savo kambaryje, motina, žinoma, rado.
Paprastai vaikai parsiveda gyvūnus iš gatvės. Anastasijos mama irgi savo laiku parsinešdavo kačiukų, šuniukų, paukščiukų, o čia dukra vietoj to, kad žaistų su draugais vaikų aikštelėje po mokyklos, parsivedė svetimą mažą žaliaakį dvimetį vaiką.
Žinoma, tas pravirko, 8-metė Nastutė irgi. Motina įėjo į kambarį ir sustingo iš šoko, mažylis, ją pamatęs, nusiramino. Mergaitė labai prašė mamos palikti jį. Bet tai buvo neįmanoma. Anastasijos motina įsivaizdavo save to vaiko mamos vietoje, toji turbūt dabar sau vietos neranda.
Motina paklausė Nastutės, kur ji paėmė berniuką, į tai mergaitė atsakė, kad rado jį vežimėlyje prie smėlio dėžės. Ji paaiškino, kad jis buvo visiškai vienas, šalia nieko nebuvo, ir jei jis niekam nereikalingas, tai jiems reikalingas, jai tai tikrai labai labai reikalingas, juk ji vienintelis vaikas šeimoje.
Mama supyko, įsakė dukrai ruoštis, kad jos eitų grąžinti vaiko. Po 5 minučių jos jau buvo toje vietoje, kur Nastutė jį rado. Vaiką grąžino į vežimėlį, tačiau šalia tikrai nieko nebuvo.
Tolumoje buvo girdėti vaikų balsai. Motina ir Anastasija bandė ką nors surasti. Šaukė per visą kiemą: „Kieno vaikas pasimetė?“ „Kas pametė vaiką?“ ir panašiai. Po kurio laiko prie jų pribėgo kokių 9 metų berniukai. Vienas tų vaikų rimta veido išraiška pasakė, kad niekas nepasimetė, čia jo jaunesnysis brolis Kipras ir jis tiesiog vaikštinėja.
Moteris paklausė berniuko, kur jų motina? Tas atsakė, kad namie, pasiėmė vaiką ir bėgte namo. Moteris su Anastasija įtariai nuėjo paskui juos. Ėjo neilgai. Prie laiptinės berniukas iškėlė brolį iš vežimėlio ir jie ėmė lipti laiptais.
Anastasija su mama nuėjo paskui juos, kad pakalbėtų su šių vaikų motina. Pokalbis nenusisekė. Jos bandė paaiškinti, kad vaikas buvo vienas be priežiūros ir jį galėjo pavogti kas nori, ir kad negalima palikti prižiūrėti vaiko kitam vaikui. Tačiau motina nenorėjo nieko girdėti, išstūmė jas pro duris ir trenkė jomis.
Ir net po 2 metų buvo aišku, kad šios šeimynėlės gyvenime niekas nepasikeitė: vaikai vis taip pat šlaistosi gatvėmis tuo metu, kai motina tvarkosi asmeninį gyvenimą.
O štai Nastutės šeimoje kai kas pasikeitė, ir pas mergaitę atsirado broliukas. Bet motina buvo kategoriškai prieš, kad dukra vaikščiotų su mažuoju viena. Šalia būtinai turėjo būti nors vienas iš tėvų.
Ji juk pati dar vaikas ir žinoma, gali užsinorėti pažaisti su draugėmis ir kur garantijos, kad ji nepaliks mažylio be priežiūros? Net kai jie ėjo į parduotuvę, motina sunkiai palikdavo juos dviese prie įėjimo, kadangi visada kyla blogos mintys.
Tačiau istorija su šiais berniukais juos daug ko išmokė.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą