Danielis T. Willinghamas yra Virdžinijos universiteto (JAV) psichologijos profesorius, tiriantis, kaip būtų galima pritaikyti kognityvinės psichologijos ir neuromokslo atradimus vidurinio ugdymo procese. 2009 m. D. Willinghamas išleido amerikietiškoje spaudoje puikiai priimtą knygą „Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?“ (angl. Why Don’t Children Like School?). Šioje knygoje autorius aptarė daugybę su kasdieniu mokyklos gyvenimu susijusių problemų ir pabandė pasiūlyti atsakymus, pagrįstus neuromokslo ir kognityvinės psichologijos atradimais.
Neseniai aptarėme pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį knygos skyrius. Trečiajame knygos skyriuje kognityvinių mokslų specialistas D. Willinghamas kalba apie atminties mechanizmus ir pabrėžia, jog svarbu, kad vaikai mąstytų apie tą dalyką, kurį jie turi išmokti, nes be mąstymo apie jį neįmanoma nieko įsiminti. Psichologas siūlo mokytojams nuolat tikrinti savo pamokų planus ir pabandyti suprasti, apie kokį dalyką mokinys galvos, kai atliks vieną ar kitą užduotį. Trečiajame knygos skyriuje psichologas taip pat aptaria mokytojo vaidmenį ir bando atsakyti į klausimą, kokias bendras savybes turi geri mokytojai.
Pirmajame knygos skyriuje D. Willinghamas kalbėjo apie tai, kokio patarimo mokytojams jis tikrai nesiūlytų. Ši technika moderniose mokyklose naudojama dažnai, tačiau, anot mokslininko, yra visiškai neefektyvi. Nors ir skamba keistai, psichologas siūlo nesistengti „pritempti“ mokomo dalyko prie kokio nors moksleiviams įdomaus užsiėmimo ar jiems įdomaus turinio. Ką gi tai reiškia?
Visą straipsnį skaitykite: <čia>
Pagal Danielio T. Willinghamo knygą „Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?“ parengė Kristina Tamelytė
Palikti komentarą