Patarimai/rekomendacijos, Statistika, Vaikai/šeima, Vaikų sveikata

Viena iš pozicijų skiepų klausimu

Viešas kreipimasis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, Europos Sąjungos Sveikatos ir maisto saugos komisarą Vytenį Povilą Andriukaitį, į Lietuvos medikų sąjūdį ir tiesiog žiniasklaidą bei Lietuvos visuomenę.

PAREIŠKIMAS
STOP VISUOMENĖS SKALDYMUI DĖL SKIEPIJIMO APIMČIŲ

Reaguodami į Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) 2019m. kovo 29 d. viešą raštą, raginantį drausti žodžio laisvę, burtis į bendruomenes, reikšti savo įsitikinimus, organizuoti renginius, primename, kad LR Konstitucija teigia:

25 straipsnis
Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

29 straipsnis
Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

33 straipsnis
Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.

35 straipsnis
Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.

62 straipsnis
Seimo nario asmuo neliečiamas. <…> Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas.”

Didžiulė gėda Lietuvos medikų sąjūdžiui, kad užuot atėję pasikalbėti ir padiskutuoti su pareiškėjais į Seimo nario, Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininko ir Seimo švietimo ir mokslo komiteto nario, prieš tai buvusio Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento Dainiaus Kepenio organizuojamą renginį Seime, LMS išplatina represinei valstybei būdingą raginimą netoleruoti ir drausti žodžio laisvę Nepriklausomoje ir laisvoje Lietuvoje.

Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dauguma pareiškėjų turi realios patirties su neigiamais skiepų poveikiais sveikatai. Dažnai – ilgalaikiais, sunkinančiais ne tik pasiskiepijusio, bet ir visos šeimos gyvenimą. Nuolat susiduriame su medikų bendruomenės atsisakymu pripažinti nepageidaujamą skiepo reakciją, todėl turime realų pagrindą nepasitikėti Lietuvoje pateikiama vakcinų saugumo statistika. Tarsi nepakankamai prisikentėję, esame išvadinami antivakseriais, tamsuoliais, neišsilavinusiais veikėjais, nukentėjusiais nuo skiepų kabutėse, maža to, mums atsuka nugarą medikai, žiniasklaida, valdžios atstovai ir net visa valstybė.

Prisidengiant tymų protrūkiu, pastarosiomis savaitėmis stebime tolimesnius represinės valstybės žingsnius, siūlant įstatymais įteisinti nuostatas, prieštaraujančias Žmogaus teisėms ir laisvėms, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijai, LR Konstitucijai, Civiliniam kodeksui ir daugeliui kitų tarptautinių ir Lietuvos teisės aktų. Keletas naujausių opozicinių partijų pasiūlymų pavyzdžių:

• Vaikų skiepijimo privalomumas, apie atsisakiusius pranešant Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
• Imunoprofilaktika vaikams ikimokyklinėse ir priešmokyklėse ugdymo įstaigose be tėvų sutikimo.
• Vaiko pinigų atėmimas iš neskiepytų vaikų tėvų.
• Draudimas neskiepytiems vaikams lankyti darželius.
• Privalomas suaugusiųjų grupių skiepijimas.
• Kompensacijų nemokėjimas už privačius darželius.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje šiandien yra pakankamai aukštos vakcinacijos apimtys, nuo tymų jos siekia 92,2 proc. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasi Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, savo metiniuose pranešimuose 90–95 proc. vakcinacijos apimtis jau daug metų – taip pat ir paskutiame 2017 m. pranešime – įvardija, kaip aukštas. Neturime duomenų, kiek nepaskiepytų yra dėl per ankstyvo amžiaus, kiek dėl sveikatos būklės, dėl kontraindikacijų, dėl prieš tai pasireiškusio šalutinio poveikio, ir kiek dėl trūkstamos patikimos informacijos ar tėvų įsitikinimų. Taip pat neturime duomenų, kokių komplikacijų patyrė ar patiria persirgę / sergantys tymais – šiai dienai tokia informacija būtų itin paranki siekiant sustabdyti visuomenės bauginimą „mirtinai pavojingos“ ligos protrūkiu.

Visiems yra laisvai prieinama informacija, kad 2002 m. Lietuvoje kilo vienas didžiausių tymų protrūkių, kuomet susirgo 103 asmenys esant aukščiausiems vakcinacijos rodikliams per 11 metų iš eilės, kai skiepijimosi nuo tymų vidurkis siekė 97,2 proc., o minėtais 2002 metais pasiekė piką – 97,9 proc. 2014 m. ES šalys pranešė apie 3 616 tymų atvejus, ir net 12,3 proc. šių atvejų buvo Vokietijoje. O juk šioje šalyje skiepai nėra privalomi, daug metų iš eilės skiepijimo apimtys siekia 96–97 proc. Švedijoje, Olandijoje, Ispanijoje, kur skiepijimo apimtys vyrauja apie 96–97 proc., susirgimų irgi neišvengiama. Čekijoje ir Lenkijoje, kuriose skiepai nuo tymų yra privalomi ir penkerius metus iš eilės skiepijimų apimtys yra praktiškai pavyzdinės (98–99 proc.), kasmet fiksuojami tymų protrūkiai, pvz., Lenkijoje pernai sirgo 339 asmenys, o šiemet per 3 menesius – jau 434 asmenys. 2014 m. Čekijoje registruoti 222 tymų atvejai, 2017 m. – 140, 2018 m. – 180, 2019 m. – virš 20 atvejų. Akivaizdu, kad net 98–99 proc. apimtys negali garantuoti, kad nekils tymų protrūkių.

ULAC visuomenei pateikia nepilną ir subjektyvią informaciją, kuri veikia gąsdinančiai, nepelnytai apkaltinami nepaskiepyti vaikai, taip sukeliant jų diskriminaciją ir visuomenės neapykantą. Primename, kad šių metų tymus į Lietuvą atvežė iš užsienio atvykę suaugę asmenys, kad suaugusiųjų serga 3 kartus daugiau negu vaikų, todėl nerevakcinuoti suaugusieji yra labiausiai atsakingi už ligos platinimą Lietuvoje. ULAC duomenimis 2008–2017 m. sergamumo tymais pasiskirstymas taip pat gerai atspindi šios dienos realijas: vaikai iki 17 metų sudarė 22 proc. susirgusiųjų, kai suaugusieji nuo 17 iki > 35 metų amžiaus – 78 proc. Tačiau ULAC tendencingai nerenka ir nepateikia duomenų, kiek nepaskiepytų vaikų yra dėl per jauno amžiaus, dėl kontraindikacijų, kiek dėl prieš tai buvusių kitų skiepų nepageidaujamų reakcijų, ir kiek dėl kitų priežasčių.

Užuot analizavus duomenis dėl suaugusiųjų atsparumo tymams situacijos, rinkus informaciją ir patirtį kitose šalyse, sutelkus specialistus priemonėms numatyti, vienas po kito pilasi pasiūlymai “priversti”, “uždrausti”, “netoleruoti”, “atimti vaiko pinigus” “nekompensuoti už darželius”, “skiepyti be tėvų sutikimo”.

Teigiama, kad vakcinos yra saugiausios ir patikimiausios priemonės, saugančios nuo užkrečiamųjų ligų, tačiau pamirštama paminėti, kad vakcinos, kaip ir visi kiti vaistiniai preparatai, turi šalutinių poveikių, kurie atvirai ir oficialiai nurodomi vakcinų gamintojų informaciniuose lapeliuose, pradedant karščiavimu ir injekcijos vietos paraudimu ir baigiant alergijomis, traukuliais, epilepsija, ir net anafilaksiniu šoku. Iš patirties žinome, kad gydytojai, deja, retai kada būna gerai susipažinę su konkrečiomis vakcinomis, jų poveikiu, kontraindikacijomis ir šalutinėmis reakcijomis, dažniausiai skiepijama, nes ”taip reikia”, nes ”skiepai saugūs”, nes ”vaikas susirgs arba net mirs”, nes “tokia tvarka”.

Juk užsienio šalyse yra oficialiai išmokamos didžiulės kompensacijos už patirtą vakcinacijos žalą (pvz., JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir kt.). Lietuvoje dar nebuvo nei vieno atvejo, kad už skiepo sukeltą žalą sveikatai būtų išmokėta kompensacija, nors esama tikrai labai sunkių povakcininių sveikatos sutrikdymų, net iki kepenų persodinimo po Hepatito B skiepo, raidos sutrikimų, I tipo cukrinio diabeto ir net mirčių. Dažniausiai tėvų pastebėjimai yra įvardinami sutapimais. Tėvai, neturintys medicininio išsilavinimo, apkaltinami kaip neturintys kompetencijos susieti sveikatos problemų su skiepais. Ligos istorijose vengiama įvardyti sveikatos pakenkimus kaip vakcinų šalutinius poveikius, po ilgo įrodinėjimo proceso ir atmetus visas kitas net ir mažai tikėtinas priežastis įrašoma ”mamos teigimu liga išsivystė po skiepo” arba ”galėjo būti šalutinis vakcinos poveikis” ir pan. Ypač sunku yra įrodyti, kad liga yra sukelta skiepo, jeigu reakcija nebūna ūminė – pvz. alergija, cukrinis diabetas, miego, elgesio, raidos, neurologiniai sutrikimai ir t.t. ir pan. Tokie pastebėjimai medikų atmetami automatiškai, teigiant, kad praėjo per daug laiko, nors vakcinų informaciniuose lapeliuose tie pasireiškę susirgimai nurodomi kaip galima reakcija į skiepą.

Mes nesuprantame, kodėl

Labai gaila, kad praktikoje neveikia Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 673 senoji redakcija DĖL PRIVALOMOJO EPIDEMIOLOGINIO REGISTRAVIMO, PRIVALOMOJO INFORMACIJOS APIE EPIDEMIOLOGINIO REGISTRAVIMO OBJEKTUS TURINIO IR INFORMACIJOS PRIVALOMOJO PERDAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO, kurios 31 punkte išvardinamos privalomos registruoti nepageidaujamos reakcijos į skiepus, tarp kurių nurodomos ir vietinės, ir Centrinės nervų sistemos ir kitokio pobūdžio reakcijos, galinčios pasireikšti tiek per 24 val., tiek per 6 mėn. Susidūrusiems su skiepų nepageidaujamais poveikiais atrodo, kad siekiama panaikinti bet kokią informaciją apie galimus povakcininius reiškinius, kad tik tėvai neturėtų pagrindo baimintis skiepų ir reikalauti bent jau nepageidaujamos reakcijos pripažinimo, jau nekalbant apie kompensacijas už sveikatos sutrikdymus.

Tėvai, susidūrę su šalutiniu skiepų poveikiu, ypač, jeigu atvejai būna rimti, atsimušę į gydytytojų abejingumo sieną ir net patyčias, nebeturi nei jėgų, nei noro pildyti biurokratinius dokumentus ar minti burokratinius kelius, juk tuo metu svarbiausia susitelkti į pagalbos suteikimą savo vaikui – tad užregistruojama tik itin maža dalis įvykusių nepageidaujamų reakcijų. O patys gydytojai, nors ir privalo tai daryti pagal galiojančius Lietuvos ir ES teisės aktus, vengia deklaruoti skiepų nepageidaujamų poveikių sveikatai atvejus, dėl mums visiškai neaiškių priežasčių.

Tokia padėtis iškraipo bendrą vaizdą – tėvai nesužino realios situacijos apie pasitaikančias povakcinines reakcijas, o imunoprofilaktika šalyje besirūpinatys specialistai remdamiesi tokiais negausiais užregistruotų reakcijų skaičiais užtikrina, kad šie atvejai yra itin reti ir pasitaiko tik keletas dešimčių iš šimtų tūkstančių įskiepijimo epizodų. Todėl sakome, kad faktiškai šalyje egzistuojanti pašalinių poveikių registracijos sistema yra nepatikima, neveiksni ir neperteikia realybės.

Mes atsakingai pareiškiame, kad Lietuvoje taikant imunopofilaktiką nėra visada užtikrinama žmogaus teisė į informaciją ir laisvą bei informuotą sprendimą prieš skiepijantis.

Lietuvos medikų sąjūdis turėtų prisiimti atsakomybę už egzistuojantį dalies visuomenės nepasitikėjimą vakcinomis ir valstybine imunoprofilaktikos programa. Beje, tas nepasitikėjimas nėra nei drastiškas, nei didėjantis, kaip kad neteisingai skleidžia tokią dezinformaciją ši medikų bendruomenė. LMS stengiasi nutildyti net medicinį išsilavinimą ir solidžią patirtį turinčius kolegas, kurie, nepaisant nieko, išdrįsta išreikšti savo kitokį požiūrį į vakcinaciją (pvz. habilituotą mokslų daktarą Algimantą Kirkutį, keturiasdešimt metų išdirbusį gydytoju kardiologu ir turintį trisdešimt metų medicinos profesoriaus patirties).

LMS siekia monopolizuoti viešąją nuomonę savo pozicija imunoprofilaktikos klausimais, deja, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, daugėja medikų ir jų organizacijų, išdrįstančių kovoti už laisvą ir informuotą paciento sutikimą skiepytis, o taip pat nebijančių kelti klausimus dėl PSO formuojamos imunoprofilaktikos politikos ir jos rezultatų visame pasaulyje (pvz. “Physicians for Informed Consent”, Kalifornija, JAV).

Reaguodami į nuolatinius prievartinių ir privalomų skiepų įteisinimo pasiūlymus, mes vienijamės ginti žmogaus teisių biomedicinos srityje. Privalomi skiepai nėra nei legalus, nei priimtinas, nei efektyvus metodas visuomenės sveikatos tikslams pasiekti, nes:

1. Dar labiau sumažins visuomenės pasitikėjimą skiepais ir valstybės vykdoma imunoprofilaktikos programa;
2. Sukurs mažiausiai dvi papildomas terpes korupcijai sveikatos priežiūros sistemoje: papirkinėjimo siekiant įrašo apie kontraindikacijas arba atliktą skiepijimą;
3. Skiepijimo apimčių statistika bus nebetiksli;
4. Naikinamos bet kokios paskatos gamintojams sekti vakcinų saugumą sveikatai ir tobulinti vakcinas.

Prašome atsakingų valdžios pareigūnų stabdyti nerimstantį visuomenės skaldymą prisidengiant tymų protrūkiu, stabdyti prievartinio skiepijimo pasiūlymus ir skubiai imtis visų reikalingų priemonių, kad Lietuvoje veiktų skaidri informacijos apie vakcinas ir ligas, konsultavimo, švietimo, nepageidaujamų poveikių registravimo, neskiepijimo priežasčių analizės, išsamių statistinių duomenų rinkimo ir pateikimo visuomenei, sistema. Kad visuomenė su opozicinėmis partijomis ir LMS priešakyje nustotų tyčiotis iš žmonių, susidūrusių su povakcininiais nepageidaujamais reiškiniais.

Tik tokiu būdu galima atkurti visuomenės dalies prarastą pasitikėjimą valstybės vykdoma imunoprofilaktikos programa ir jos rekomenduojamomis vakcinomis.

Pasirašo daugiau negu 4 tūkst. asmenų:
Nuo skiepų nukentėjusių vaikų tėvai
Asociacija “Objektyviai apie skiepus”
Lietuvos sveikuolių sąjunga
Asociacija “Nepriklausomas skiepų informacijos centras”

Asociatyvi iliustracija: WikiImages / pixabay.com

Informacijos šaltinis: http://psichika.eu

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.