Prieš mėnesį kalbinta psichologė Rūta Klišytė, paklausta, kodėl mes taip jautriai reaguojame, kai reikalai pasisuka apie vaikus, atsakė: „Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, kuri mažėja, traukiasi. Vaikas visais laikais buvo laikomas nedaloma šeimos dalimi, tačiau dabar laikai drastiškai keičiasi, nes į mūsų postpatriarchalinę visuomenę ateina visiškai kita ideologija: vaikas nebepriklauso šeimai, jis suvokiamas kaip atskiras asmuo, turintis savo teises. Ši naujoji ideologija paprastiems žmonėms svetima ir mažai suprantama.“
Deja, ji mažai suprantama ir kai kuriems teisininkams – kad ir tokiems kaip kauniečių Kručinskų šeimos advokatas Saulius Dambrauskas, kuris sausio 9 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje pareiškė, kad pagal šitą įstatyminę nuostatą mes savo tėvus, protėvius ir senelius verčiame nusikaltėliais. „Sakome, kad blogis ateina iš praeities, o ne stiprybės semiamės. Jei šeima socialiai atsakinga, ji turi teisę pasirinkti auklėjimo būdą, jei ji siekia vaikų gėrio, net jei tie auklėjimo būdai gali pasirodyti ne visai pedagogiški. Jei šeima socialiai neatsakinga, valstybė turi rūpintis“, – posėdyje sakė S. Dambrauskas. Keistas samprotavimas teisininko, lyg ir turinčio kvalifikaciją bei kompetencijų, kad suvoktų, jog įprastai teisės aktai atgaline tvarka negalioja. Šis teisininko pasisakymas tik iliustruoja didžiulę takoskyrą, atsivėrusią mūsų visuomenėje, kurios viena dalis gyvena pagal principą „kaip radom, taip paliksim“, o kita orientuojasi į naujausias psichologijos ir psichiatrijos mokslų atvertis, įrodančias, kad vaikas, kurio klausosi ir supranta, o ne vien tik baudžia ir kontroliuoja, užauga laimingu ir mylinčiu žmogumi.
Vasarą startavusi Vaiko teisių apsaugos reforma susilaukė didžiulės kritikos ir bent trijų atskirų įstatymo pataisų projektų. Įdomu ir tai, kad du projektai buvo parengti tos pačios valdančiosios koalicijos narių, o trečiąjį Seimui pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kuriai vadovauja valdančiosios koalicijos paskirtas ministras.
Vadinamosios Seimo nario Mindaugo Puidoko pataisos buvo įvertintos Seimo Teisės departamento kaip neatitinkančios LR Konstitucijos ir Seime svarstomos nebus. Didelį pataisų paketą parengusi SADM, gavusi Vyriausybės pritarimą, jau pateikė jas Seimui. O prieš šv. Kalėdas mus pasiekė žinia, kad skinasi kelią ir Ramūno Karbauskio parengtos pataisos, bandytos teikti Seimui sausio 12 d., tačiau, pasipriešinus opozicijai, nukeltos į sausio 15 d. posėdį.
Minėtame Žmogaus teisių komiteto posėdyje dėl naujausių iniciatyvų keisti įstatymą vyko diskusija, kurioje pasisakė žinomi valstybės institucijų atstovai, nevyriausybininkai, dirbantys su vaikais ir šeimomis, psichologai, teisininkai. Niekas nesiginčijo, kad vaikams geriausia augti šeimoje, niekas neturėjo ypatingų priekabių Vyriausybės teikiamoms įstatymo pataisoms, kuriose atsisakoma smarkiai iškritikuoto grėsmės lygių aprašo, o vaiko paėmimas numatytas tik kraštutiniu atveju, esant grėsmei arba pavojui vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei. „Reikėtų, jog pagrindinis komitetas pateiktų vieną projektą, kad tie siūlymai nebūtų konkuruojantys“, – posėdyje teigė Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Didžiausią painiavą įstatymo projektuose kelia interpretacijos dėl vaikų saugumo. Advokatė Daiva Dumčiuvienė, RIDD Vilnius advokatų profesinės bendrijos atstovė, teigia, kad Lietuvos visuomenė kol kas nėra pasiruošusi saugoti vaikus ne dėl to, jog ji gina šeimos privačią erdvę. „Vaikų privatumo teisė šiandien pažeidžiama elementariausiais būdais skelbiant visus asmeninius vaikų duomenis spaudoje ir internete, nes taip suprantamas vaiko teisių gynimas“, – sako advokatė.
Seimo nario R. Karbauskio pateikto Vaiko teisių apsaugos įstatymo projekto Nr. XIIIP-3135 siūlomą formuluotę 36(2) str. 1 d. ji vertina kaip per griežtą. „Tikrai jos negalėčiau pavadinti „kompromisine“. Dabar galiojantis reguliavimas (36 str. 4 d.) leidžia paimti vaiką iš šeimos, kai: „teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje neutralioje aplinkoje, kuri kelia pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios neutralios aplinkos.“ R. Karbauskio siūlomas variantas: „Vaikas priverstinai gali būti paimamas iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą tik tuo atveju, jei tai yra proporcinga priemonė, būtina siekiant išvengti realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai“ (projekto 36 (2) str. 1 d.).
Pastaroji formuluotė reiškia, jog vaikas negalės būti paimamas iš šeimos turint pakankamai duomenų dėl jam nesaugios aplinkos, bet tik įrodžius realų ir tiesioginį pavojų vaiko gyvybei ir sveikatai (matosi sumušimai, yra aiškios išprievartavimo žymės ir pan.). Kitu atveju paimti vaiką iš šeimos nebus pagrindo. Todėl duomenų rinkimas bus apsunkintas, o vaiko paėmimas iš šeimos bus realiai labai retas reiškinys tik neginčijamai įrodžius pavojų tiesioginį (negalimas netiesioginis pavojus) ir realų (negalimas menamas pavojus). Latentiniai ar aiškiai nematomi nusikaltimai vaiko atžvilgiu (tarp jų ir prievartavimas) gali likti nenustatyti“, – pabrėžia D. Dumčiuvienė.
Vadovaujantis valstiečių lyderio siūlomų pataisų logika, tuo pačiu matu būtų vertinamas ir penkiolikmečio, ir kelių mėnesių kūdikio buvimas girtų asmenų aplinkoje. Tik penkiolikmečiui ši aplinka nebūtų pavojinga, o kūdikiui, kuriam realus pavojus – pagal naujausią įstatymo projekto formuluotę – lyg ir nekyla, ji galėtų būti itin pavojinga. Pavojinga ji galėtų būti ir be priežiūros paliktiems priešmokyklinio amžiaus vaikams, tėvams patiems nusprendus, kad vaikas jau pakankamo amžiaus ir brandos, kad galėtų namuose likti vienas. O kaip jis elgtųsi, jei kiltų gaisras? Šešerių metų vaikas dar nemoka pasitraukti iš gaisro vietos, teigia priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos atstovai. „Priėmę šias pataisas Matuko situacijų turėtume daug“, – sako Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Naujausius vienas kitą perdengiančius ir dar daugiau painiavos įnešančius siūlymus Rasa Dičpetrienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė, vadina politinių ambicijų kova. „Visas šis politinis spektaklis vyksta neatsižvelgiant į jau pasiūlytas ir Seimo patvirtintas Vyriausybės to paties įstatymo pataisas, kurias aktyviai rengė socialinės apsaugos ir darbo ministro komanda, bendradarbiaudama su valstybės bei visuomenės atstovais. SADM yra valdančiosios Seimo daugumos ministerija, o ministras – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas profesionalas“, – teigia R. Dičpetrienė.
Palikti komentarą