Serga visi. Vieni dažniau, kiti – nuolat. Niekuomet nesergančių beveik nebėra. Todėl susirgę turime mokėti tinkamai elgtis ir padėti artimam žmogui.
Viena iš sunkiausių užduočių – nustatyti, kad žmogus ar vaikas susirgo. Vaikai neretai tuo piktnaudžiauja, kai nenori eiti į mokyklą, ką nors nemalonaus dirbti ir panašiai. Suaugę serga kitaip – liga dažniausiai užklumpa ne laiku ir ne vietoje.
O štai senoliai labiausiai mėgsta aptarinėti savo ligas ir dalintis įvairiais receptais. Nors protingi to išvengia.
Serga vaikai, serga suaugę, serga kaip senoliai. Ligos dažnokai skiriasi, gydymas taip pat. Turbūt sunkiausia atskirti, kada sergi rimtai, kada tik šiaip. Pirmuoju atveju būtina galvoti apie specialisto pagalbą, antruoju – užtenka savo ar artimųjų žinių ir sugebėjimų. Svarbu pabrėžti, kad griežtos ribos tarp jų nėra ir negali būti. Kraštai lyg ir aiškūs, o per vidurį – tamsoka. Ta riba nuolatos kinta: kartais pats sužinai naujovių, kartais mokslas pažengia pirmyn. Geriau būtų, jog ji liktų vietoje, bet yra kaip yra.
Ligos yra įvairios, kiekvienam sava. Kartais jos sutampa su epidemijomis. Tuomet prišoka specialistai, kurie padeda išgyti. Kitaip sakant, prireikia pagalbos.
Bet didžiausia problema: paprastam žmogui sunku suvokti, kur ir pas ką reikia bėgti, o kada galima verstis savomis jėgomis. Galiu pateikti ne vieną atvejį, kai vaiką ar net suaugusį žmogų „nugydo“ tėvai ar artimieji. Ir ką bekalbėti apie netikrus gydytojus, šamanus, homeopatus.
Dažniausia skubėti pas gydytojus mus priverčia skausmas. Kai skauda dantį, retas sugeba galvoti, blaiviai vertinti situaciją. Kai kūno temperatūra viršija 40 laipsnių, nedaugelis ryžtasi gydytis pats – ieško pagalbos ir paramos. Jei „ant puodo“ tenka pritūpti dešimt kartų per dieną, tampi protingesnis, galvoji – ką daryti, su kuo tartis.
Skausmas ir reikšmingas organizmo funkcijų išsiderinimas priverčia žmones prašyti pagalbos.
Beje, yra dar viena grupė ligų, kuri nėra lengvai suprantama net specialistams. Tai psichikos nukrypimai. Reikšmingiausia čia tai, kad sergantysis labai retai susivokia tokiu esantis. Jam atrodo, kad jis visai sveikas. Neretai daugiabučiame name yra kaimynas ar kaimynė, kurie senatvėje pradeda kaupti daiktus. Daug daiktų, senų, niekam nereikalingų. Bute sukautos „gėrybės“ pradeda gesti, smirsti, čia randasi tarakonai, pelės ir kiti gyvi sutvėrimai. O žmogus sako, kad neserga – jis tiesiog rūpinasi.
Tai tik vienas ir gana paprastas pavyzdys. O jų yra daug: azartinių žaidimų pomėgis, alkoholizmas, narkomanija, pačios įvairiausios manijos – galima toliau vardinti ligas, dėl kurių neprisipažįstama.
O jei jų nėra, tai ir gydyti nereikia. Žinome, kad prievarta gydyti negalima. Tam reikia paciento sutikimo. O jo kaip tik trūksta. Todėl kaimynams tenka kentėti 30 kačių vieno kambario bute, balkone auginamus balandžius, kartais pyktis su dideliu mėgėju rašyti skundus ir t.t.
Yra daugybė ligų, kurias išgydyti daugumai trūksta žinių ir sugebėjimų. Paprastus mažus dalykus įveikiame mūsų mėgstama „chemija“. Nubėgome į vaistinę, paprašėm tablečių, tepalo ar mikstūros ir … Galima ir žolelių pagerti, jei susuko vidurius, skauda galvą ar peršalome. Vaistažolės veikia daug lėčiau ir švelniau, todėl labiau tinka chroniškiems negalavimams arba lengvesnėms ligoms gydyti. O tabletės, t.y. dabartiniai vaistai, dažniausiai yra tik „gesintuvai“: jie „užgesina“ ligos simptomus, bet tikrosios negalavimų priežasties neišgydo.
Net gydantis žinomomis priemonėmis galima suklysti. Keli pavyzdžiai. Profesionalai teigia, kad, pavyzdžiui, inkstų veiklai gerinti skirtos arbatos turėtų būti geriamos nuo 17 iki 19 valandos, kai aktyviausi inkstai. Kepenims skirtos arbatos – vakaro valandomis, kai aktyviausios būtent jos. Nederėtų pamiršti ir vaistažolių kokybės – kur jos rinktos, kokiu metu (mieste surinktuose augaluose pilna sunkiųjų metalų, todėl gali ne tik nepadėti, bet dar ir pakenkti). Vaistažolių specialistas sako, kad jonažolė gali pakenkti strazdanotiems, nuolat karštį jaučiantiems žmonėms, ženšenis – stambiems, turintiems aukštą kraujospūdį, ežiuolė – žemą kraujospūdį turintiems žmonėms, kuriems dažnai šala galūnės ir t. t.
Tablečių vartojimas yra dar pavojingesnis. Dažnai geriami ne vieni vaistai, o keli ar net daugiau. Jų sąveika gali būti tragiška mūsų organizmui, tai reikėtų iš anksto žinoti. Būtina galvoti, kuo užgerti tuos pačius vaistus. Sakykim, greipfrutų sultys sustabdo kai kurių vaistų veikimą. Pienas irgi gali neutralizuoti daugelį vaistų, todėl jam reikia ieškoti pakaitalo. Šią temą galima tęsti ir tęsti.
Vytautas VALEVIČIUS
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą