Mama, kai gimsta jai dukra, tyliai atsidūsta: “Tai gerai, pagaliau turėsiu pagalbininkę!” Ir nuo mažens mergaitei yra kalbama apie tai, kad visus buitinius namų darbus būtinai padaryti privalo tik ji viena.
Bet ar šis elgesys yra teisingas? Galų gale, ji jau nuo vaikystės bus užprogramuota, kad visi namų rūpesčiai pavers ją namų verge.
Žmonės piktžodžiauja: „Ji užaugs ir net nesugebės savo vyrui išvirti skanios sriubos!” Atsakymas į šį argumentą yra gana paprastas: jei norės, ji būtinai išmoks. Ir tam visiškai nereikia kiekvieną dieną nuo vaikystės skusti bulves.
Tačiau ne visi tėvai suvokia, kad savo tokiais įsakymais, kaip “išplauk”, “paruošk”, “padaryk”, “sutvarkyk” jie auklėja dviejų tipų asmenybę. Pirmas tipas stengsis pabėgti nuo visų krūvių ir darbų: “Nusibodo man visi tie jų įsakymai, jums reikia, tai ir pasidarykite!” Dažniausiai tokius žodžius galima išgirsti iš berniukų.
Ir antras tipas: “Kiek galima plauti tuos siaubingus indus, vis tiek tai niekam nereikia”. Antrą frazę dažniausiai galima išgirsti iš mergaitės / merginos, kuri netiki, kad namų darbai apskritai gali teikti malonumo. Ir čia kaltas yra tik netinkamas auklėjimo metodas …
Dabar dauguma tėvų auklėja savo dukras pagal principą: nėra žodžio “aš nenoriu”, yra žodis “reikia”. Bet kodėl reikia? Mažametei mergaitei? Vargu …
Mergaičių tėvams nereikėtų apkrauti savo dukras priverstinais buitiniai darbais. Viskas, kas bus naudinga mergaitei gyvenime, būtinai ateis. Ir tu žinai iš kur? Kai dukra yra mylima, ji jaučia, kad gimė džiaugtis!
Nuo vaikystės ji žiūri į tai, ką daro mama, ir viską iš jos kopijuoja.
Tik tada maža mergaitė suvoks namų pareigas ne kaip kasdienybę, bet kaip būdą, kuris suteikia džiaugsmą rūpintis savo artimaisiais!
O ką tu galvoji apie šį auklėjimo metodą? Būtinai pasidalykite savo nuomone komentaruose!
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą