Kažkada, būdamas dar mažas, kokių 6-rių metukų, mano sūnus manęs paklausė: kas tai yra didvyriai? Aš pasakiau apie drąsą, pasiaukojimą, apie tai, kad tai žmonės gelbėtojai ir dar daug visko. Baigdama aš pasakiau, kad jis irgi didvyris. Ir mes prisiminėm štai tokią istoriją.
Aš su mažuoju sūneliu užsiiminėjau kūdikių plaukiojimu. Būdamas 1 metukų ir 4 mėnesių jis jau savarankiškai plaukiojo. O 4 metukų jau nardė į pakankamai didelį gylį be ląstų.
Ir štai Turkija, vasara, mes nuomojom butą nedideliame miesto name su baseinu bendrame kieme. Pietų metas, aš stoviu balkone ir stebiu besimaudantį keturmetį sūnų. Kaimynai – visi turkai. Vaikštinėja šalia baseino mergaitė 6-8 metų ir 2 metukų berniukas važiuoja mažu triratuku. Berniukas važiuoja atbulom, ir įkrenta į baseiną. Mergaitė garsiai šaukia: „MAMA, MAMA!“ Mano vaikas, negalvodamas, neria į baseiną ir iš ten ištraukia mažylį berniuką, kuris tik 2 kartus už jį jaunesnis. Atiduoda seseriai. Neria antrą kartą – ištraukia triratį. Ir eina toliau savais reikalais.
Jis net nesureikšmino to, ką padarė.
Vaikų mama atbėgo tik po kokių 10 minučių, o aš buvau prie baseino tuojaus pat.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą