Taip jiems ir reikia!
Taigi, įsivaizduokite: butą name miesto pakraštyje. Tėvas darbe iki vėlumos, mama visą dieną ant kojų – tai į parduotuvę, tai į skalbyklą, tai dar kur nors
Bute dažnai pasilieka viena šešerių metų mergaitė.
Tai sužinojo keli vietiniai plėšikai, kurie nusprendė apšvarinti butą.
Tik, kaip vėliau paaiškėjo, nusikaltėliai labai blogai pasiruošė savo „žygiui”.
Nutaikę momentą, kai motina ir vėl kažkur išbėgo, užpuolikai puolė vykdyti savo kėslų. Prieš atidarydami spyną, jie nusprendė nuspausti durų skambutį. Mažos merginos balsas jų paklausė:
– Kas ten?
– Paštininkas, ar namie yra kažkas iš suaugusių?
– Ne, nieko nėra. Tik aš ir Vaska.
– Mmm, aišku, o kiek tau ir Vaskai metų?
– Man šeši metai, o jam tik trys.
Apsidžiaugę nusikaltėliai, greitai įveikė durų užraktą ir banditai įpuolė į butą.
Tai kas atsitiko, jie ilgai prisimins.
Iš koridoriaus tamsos ant vieno iš jų šoko didelė dėmė, partrenkė ant grindų ir sugriebė dantimis už kaklo. Antrasis užpuolikas iš siaubo pavirto statula, išvydęs Kaukazo aviganį. Reikalas tas, kad „Vaska”, pasirodė esąs trejų metų Kaukazo aviganis.
Šunį vedžiodavo anksti ryte ir vėlai vakare, net kaimynai sužinojo apie jo egzistavimą tik po šio incidento, nes Vaska nemėgo loti. Ramus ir flegmatiškas šuo pasirodė esąs nuostabi auklė ir puikus sargybinis.
Gavęs iš šeimininkės įprastą komandą „Saugot” šuo išsitiesė koridoriuje, ir įsiveržus pašaliniams, įvykdė savo pareigą. Vienas banditą gauruotas apsauginis sugriebė už gerklės, o kitas stovėjo sustingęs kaip statula: nei gyvas, nei miręs, bijodamas pakliūti į šuns nasrus, o po įspėjamojo urgztelėjimo daugiau net nebandė pabėgti.
Kalbama, kad jie ten liko ne tik, kol motina sugrįžo, bet ten sulaukė ir policijos.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą