Daugėja atvejų, kai vaikai po kelių mėnesių mokykloje tiesiog atsisako į ją eiti. Išeities tada tenka ieškoti psichologams kartu su tėvais. Nors Lietuvos įstatymuose yra įtvirtinta teisė rinktis tinkamiausią mokymosi formą, jeigu iškyla toks poreikis, pavyzdžiui – mokymąsi namuose, realybėje tokios galimybės kol kas nėra.
Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė, klinikinė psichologė dr. Viktorija Grigaliūnienė, bene dažniausia to, kad vaikas atsisako eiti į mokyklą ir laikytis ten nustatytos tvarkos, priežastis – vis dažniau šiuolaikiškų tėvų propaguojamas vadinamasis liberalus auklėjimas. Mat pastaraisiais metais vis daugiau tėvų vadovaujasi teorijomis, kad vaiko norai yra svarbiausi, tad vaikai gali daryti tik tai, ką nori.
„Vaiko požiūris į viską, taip pat ir į jo pareigas, formuojasi iki 6-7 metų. Jei visus tuos metus vaikui nuolaidžiaujama, labai sudėtinga pakeisti jo požiūrį. Vaikas, kuris nuo mažų dienų daro tik tai, ką nori, paaugęs suvokia, kad nepageidaujamos situacijos, pavyzdžiui – pareigos eiti į mokyklą ir laikytis ten nustatytos tvarkos, gali išvengti“, – sako specialistė.
Psichologė išskiria ir dar vieną – ypač šiuolaikinę – mokyklos vengiančių vaikų grupę: tie, kurie neturi jokios motyvacijos mokytis. Įkalbinėjami mokytis jie dažniausiai sako: „Kam man to reikia? Juk tėvas vis tiek man verslą paliks“. Rasti tokį požiūrį jau susiformavusiam vaikui įtikinamų argumentų, kodėl jam vis dėlto reikia mokytis, nėra lengva net specialistui.
Anot V.Grigaliūnienės, toks vaikų požiūris į mokymąsi visų pirma – tėvų, šeimos problema. O blogiausia, kad ji – vis didėjanti. Kartais situacijos būna tokios sudėtingos, kad tėvams nelieka kitos išeities, kaip tik ieškoti mokymo namuose galimybių.
Lietuvoje pastaruoju metu vis aktyviau reiškiasi savarankiško mokymosi namuose šalininkai. Jų teigimu, beveik visose išsivysčiusiose šalyse mokiniai ir jų šeimos turi galimybę rinktis savarankišką mokymąsi, jei tokia mokymosi forma mokiniui ir jo šeimai atrodo tinkamiausia. Teisė rinktis tinkamiausią mokymosi formą yra įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių konvencijoje.
Savarankiškas mokymasis nėra skirtas daugumai – jį dažniausiai renkasi tie tėvai, kurie mato, kad vaikai mokytis sugeba, bet mokyklos aplinka jiems netinka. Manoma, kad padėti vaikams mokytis namuose gali net specialaus pedagoginio išsilavinimo neturintys tėvai – nuotolinį mokymą teikiančios mokyklos yra parengusios mokymuisi reikalingą medžiagą, jei kyla neaiškumų, galima konsultuotis su mokytojais.
Teigiama, kad, pavyzdžiui, JAV savarankiškai mokosi apie 3 proc. mokinių, o tyrimai rodo, kad individualiai besimokančių vaikų mokslo rezultatai yra 15-30 proc. geresni nei tradicinėse mokyklose besimokančių jų bendraamžių.
Kaip „Vakaro žinias“ informavo Švietimo ir mokslo ministerija, dabar Švietimo įstatymas, kiti teisės aktai nustato, kad mūsų šalyje mokytis namuose pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas gali tik tie vaikai, kurie dėl ligos ar patologinės būklės negali mokytis mokykloje. Tačiau šiuos vaikus turi mokyti ne tėvai, o ateinantys į namus mokytojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. Švietimo įstatyme nėra numatyta, kad patys tėvai galėtų mokyti savo vaikus.
Lietuvoje įteisintas ir nuotolinis mokymas – tokiu būdu gali mokytis 11 metų sulaukę mokiniai, gavę savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos padalinių rekomendaciją. 2013 m. šalyje nuotoliniu būdu mokėsi 847 mokiniai, 2016 m. – 2327.
Arminas Varanauskas, Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas:
Jau pradėjome susitikimus su tėvais, kurie norėtų patys mokyti savo vaikus namuose – tai būtų nauja mokymo forma. Prieš ją rengiant reikia gerai apsvarstyti visus tokio mokymo ypatumus, privalumus ir trūkumus. Galbūt šiuo klausimu rengsime ir platesnes diskusijas. Visi sprendimai turi būti vertinami paisant vaiko ir jo sėkmingos ateities intereso.
Suprantamas tėvų noras mokyti vaiką namuose. Tačiau anksčiau ar vėliau teks jį išleisti į visuomenę ir natūraliai kils adaptacijos klausimas. Adaptacijos periodas kiekvienam vaikui yra skirtingas, tačiau jį – vienaip ar kitaip – patiria kiekvienas pradėjęs lankyti mokyklą. Čia labai svarbus mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas, kad būtų atsižvelgiama į vaiko poreikius, galbūt įpročius, leidžiant jam atsinešti mylimą daiktą, ateiti į mokyklą šiek tiek vėliau ar pan. Jei vaikas mokykloje bus priimamas, jausis suprastas, jam bus įdomu, jis norės į ją eiti. Tam reikia profesionalaus mokytojų požiūrio ir šeimos pagalbos.
Aida VALINSKIENĖ, respublika.lt
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą