Kylame į 2 aukštą… gimdymo skyrius… pats švenčiausias… čia dar neįžengė nei viena koja paprasto mirtingojo vyruko!!! Mums duoda atskirą palatą… Įsikuriame… girdžiu, kaip palatoje šalia vargšės gimdyvės stena… šaukia… skrebina sieną… ir pradedu suprasti KUR AŠ PATEKAU, IR KAS ĮVYKS NEUŽILGO!!!
Minties ir baimės kovoje nugali meilė žmonai. Mūsų sąrėmiai silpni, mus pradeda „kaitinti“… neaprašinėsiu sąrėmių atsiradimo proceso… bet… MAN DAR NIEKUOMET NEBUVO TAIP SUNKU!!!
Pastatė lašelinę… neteisingai įstatyta adata… išeinu į koridorių… ir visu savo bosu per visą aukštą rėkiu… „SESUTEeeeee“… pradžioje visos gimdyvės užtyla… vėliau staigūs gimdymai prasideda dviems iš karto.
Nuo 5 ryto iki 1 valandos dienos… nei parūkyti, nei į tualetą, visą laiką su žmona… Masažuoju jai kryžkaulį… Ji praneša gydytojams, kad jai reikia SKUBIAI GIMDYTI, nes 18 valandą vakare mums turi atvežti šaldytuvą… Esu toks pavargęs, lyg būčiau iškrovęs toną nešvarių vystyklų.
Kuomet mes perėjome iš palatos į gimdyklą… aš norėjau pradingti… prasmegti… apalpti… Tačiau mano sąmonė nenorėjo palikti manęs! STANGOS!!! O DIEVE, NEJAU TAI GALI BŪTI??? STENGIUOSI KARTU SU SAVO ŽMONA… MANO VEIDE TRŪKINĖJA ARTERIJOS… AKYS RAUDONOS… (dar šiek tiek ir aš „pagimdyčiau“ kartu… )
NEŽMONIŠKAS ŠAUKSMAS, PASKUTINĖS STANGOS… TYLA (praėjo kelios sekundės, bet man atrodo kad kelios valandos, jaučiu, kaip ant galvos šiaušiasi ir žilsta plaukai)… ir mūsų mažas stebuklas pačiu gražiausiu ir skambiausiu balsu paskelbia visiems, kad jis gimė… jis pasiruošęs gyventi…
Man pasako, kad mums gimė sūnus… aš stoviu ir bliaunu, neslėpdamas savo ašarų… visi, kas yra „gimdykloje“, žiūri į mane su pagarba… ir sveikina… o aš stoviu ir garsiai verkiu…
Brangios moterys… AČIŪ JUMS!!!
foto – kolobok.ua
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą