Apie ką nereikia pastoviai klausinėti vaikų

Tėvelių klausimas „lyderis“ pasiimant vaiką iš darželio – „ Kaip jis šiandien valgė?“

Klausimas dažnai skamba su „pavojaus gaidele“ balse girdint vaikui, kuris, tėvų nuomone, turi pajusti kaltę arba pasididžiavimą priklausomai nuo to, ar suvalgė šiandien sriubą, kotletą ir košę…

Tokiu atveju man norisi atsakyti žinomo daktaro Komarovskio citata: „Vaikas geriau žino, kada ir kiek jam reikia valgyti“ ir „Vienintelis „vaistas“ 100% išsprendžiantis apetito nebuvimo problemą – alkio jausmas“.

Neklauskite: „Ką tu šiandien valgei?“. Paklauskite: „Kas buvo įdomiausia?“

Taip pat rekomenduoju atsisakyti pastovaus klausimo: „Tavęs šiandien niekas neskriaudė?“ Pats klausimas nukreipia vaiką, kad darželio aplinka priešiška ir galima tikėtis, kad jį bet kuriuo momentu gali įžeisti. Vaikas įsitempęs, akcentuoja savo dėmesį į grupės draugų „įžeidžiančius“ veiksmus, gali netgi pradėti provokuoti savo elgesiu kitus vaikus, kad tie jį „nuskriaustų“ ir jis turėtų ką papasakoti mamai. Juk ji, kaip ir visada, vakare paklaus: „Tavęs neskriaudė?“. Geriau paklauskite: „Su kuo tu šiandien žaidei?“

Dažniausias mokinių tėvelių klausimas: „Ką šiandien gavai?“

Laukiamas atsakymas – gauti pažymiai. Liūdna, jei pokalbis tuo ir baigiasi. Formalus požiūris. Be pažymių vaikas įgyja patirtį, išgyvena emocijas, įspūdžius, šypsenas, „mėlynes“ ir kt…. Geriau paklauskite: „Ką šiandien išmokai? Ką naujo sužinojai? Kas buvo įdomiausia? Kas sunkiausia?“ Ir mano mėgstamiausias klausimas: „O jeigu galėtum dar kartą išgyventi tą pačią dieną, ką norėtum pakeisti?“ Šie klausimai padės ne tik gauti daugiau informacijos apie vaiką, bet ir mokys vaiką analizuoti savo klaidas, mokys apibendrinti.

Dar vienas pavyzdys, deja, ne labiausiai vykusio klausimo: „Kaip reikalai?“ Šis visada ir visur tinkantis klausimas vaikystėje mane labai erzino. Todėl, kad sėkminga būna ne kiekviena diena, o klausimas įpareigodavo mane, kad kiekviena mano diena privalo būti sėkminga…Ir dar vienas šio klausimo negatyvus aspektas: manyje susiformavo vidinis įsitikinimas, kad dalintis galima tik sėkmėmis. Tai dabar aš jau suprantu, kad dalintis galima ir reikia ne tik savo pasiekimais, bet ir sunkumais bei nusivylimais. Ir tam man reikėjo ne tik psichologijos studijų metų, bet ir asmeninės psichoterapijos patirties.

Psichologė Anna Bykova

Informacinio švietimo projekto www.vaikodiena.lt informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško www.vaikodiena.lt sutikimo draudžiama.