Puikus būdas paaiškinti vaikams visą tiesą apie Kalėdų Senelį nemeluojant

Šeimoje mes naudojame nestandartinį būdą paaiškinti vaikams Kalėdų Senelio buvimą bei jo misiją. Tai pats šauniausias būdas, leidžiantis vaikams nemeluoti, jų suvokimą perkeliant nuo gavimo iš Kalėdų Senelio į tapimą Kalėdų Seneliu.

6 ar 7 metų vaikai dažniausiai praranda tikėjimą Kalėdų Seneliu. Manome, kad tada jie jau pasiruošę priimti kitokią informaciją.

Taigi, suplanuojame jaukią šeimos išvyką į vaikų mėgstamą kavinę, užsisakome standartinių užkandžių ar gėrimų bei jaukiai įsitaisę pradedame:

„Šiemet tu labai išaugai, ir ne tik ūgtelėjai, tačiau, jaučiu, kad ir tavo širdis tapo gerokai didesnė.

(Nurodykite kelias priežastis, kodėl taip manote, paminėkite jo gerus darbus ar įsimintinus šaunius poelgius) Iš tiesų, tavo širdis išaugo tiek, kad aš manau, jog tu jau esi pasiruošęs tapti Kalėdų Seneliu.

Tu tikriausiai pastebėjai, kad dauguma Kalėdų Senelių yra tiesiog persirengę žmonės, kurie bando būti panašūs į jį. Kai kurie tavo draugai gali sakyti, kad jokio Kalėdų Senelio nėra. Dauguma ūgtelėjusių vaikų taip mano, bet tik todėl, kad jie dar nėra pasirengę būti Kalėdų Seneliu, o jūs esate! Papasakokite geriausius dalykus apie Kalėdų Senelį. Kaip jūs jį įsivaizduojate, kokius gerus darbus jis atlieka kiekvienais metais, kaip įsivaizduojate kokia jo misija? Juk jūs jau pradėjote daryti gerus darbus. Dalinatės su draugais, dėkojate, padedate. Taip, tu jau esi pasirengęs padaryti pirmąjį gerą darbą, kaip tą daro Kalėdų Senelis.“

Toliau įtraukite vaikus į žaidimą. Pasiūlykite vaikui išsirinkti asmenį, kurį jis pažįsta. Tai gali būti, pavyzdžiui, kaimynas. Vaiko misija: visiškai slaptai išsiaiškinti, ką kaimynas labiausiai mėgsta, apie ką jis svajoja, kokie jo troškimai ar norai. Tada pasistengti tai įsigyti, suvynioti ir slapta įteikti, niekada neatskleidžiant, iš kur visa tai atsirado. Buvimas Kalėdų Seneliu nėra apskaičiuotas davimas su tikėjimu gauti padėką už tai. Kalėdų Senelio misija – nuoširdus, nesavanaudiškas davimas.

Mano vyriausioji dukra išsirinko pačią pikčiausią kaimynę, kurią vadinome „piktąja ragana“. Iš pradžių nustebau tokiu jos pasirinkimu, bet leidau. Kaimynė labai nemėgo vaikų, nuolat pykdavo, kai girdėdavo mušinėjant kamuolį mūsų kieme, visada vaikščiodavo pikta bei nuolat bambėdavo ant mūsų mažųjų. Mano dukra pastebėjo, kad „piktoji ragana“ kiekvieną rytą keliauja pasiimti laikraščių basa, taigi, ji nusprendė, kad jai reikia šlepečių. Vyriausioji dukra pradėjo „šnipinėti“, nes turėjo išsiaiškinti, kokį šlepečių dydį įsigyti. Vieną rytą ji saugiai įsitaisė krūmuose ir sekė mūsų piktąją kaimynę. Nuoširdžiai mus prajuokino, tačiau to negalėjome parodyti, juk atliekama rimta misija.

Išsiaiškinę reikiamą dydį, mes nuvykome į prekybos centrą ir nupirkome šiltas šlepetes. Dukra jas gražiai įpakavo ir užrašė „Linksmų Šventų Kalėdų! Nuo Kalėdų Senelio“. Tamsų vakarą po vakarienės, dukra slapčia nusėlino į kaimynės kiemą ir paliko ryšulėlį šalia durų. Kitą rytą mes visi susirinkę prie lango stebėjome, kaip „piktoji ragana“ paėmė supakuotą dovaną bei grįžo atgal į namus. Mačiau, kaip degančiomis nekantrumu akimis, dukra laukė, kas bus toliau…

Netrukus ji išėjo į lauką pasiimti laikraščių, ir dideliam mūsų visų džiaugsmui, ji ėjo su šlepetėmis. Mačiau savo dukros akyse didžiulį džiaugsmą ir pasitenkinimą. Net turėjau jai priminti, kad niekas niekada neturi sužinoti, kad tai ji atliko šį darbą.

Bėgant metams mano dukra atliko daug Kalėdų Senelio žygdarbių, pradžiugino daug žmonių, išrinkdama tik jiems skirtas unikalias dovanas.

Praėjusiais metais ji nuplovė savo dviratį, uždėjo naują sėdynę ir atidavė jį mūsų draugų dukrai. Ši šeima buvo iš nepasiturinčių. Mergaitės, gavusios dviratuką, veidas buvo pilnas laimės bei džiugesio. Jos tėvų veide matėme besikaupiančias ašaras. Mano vyresnioji dukra liko ne mažiau laiminga, suteikusi kažkam didžiulį džiaugsmą, išpildžiusi nepasiekiamą mažos mergaitės svajonę.

Tuo metu supratau, kad man pavyko išlaikyti stebuklingą Kalėdų Senelio suvokimą. Kad suaugus vaikams, nebūtina viską nutraukti, išaiškinant, kad tu jau suaugai ir turi suvokti, jog Kalėdų Senelio nėra. Taip vaikams pareikšdamas, kad tu keletą metų jiems melavai ir dabar ši tiesa juos labai skaudina. Juk ir mes, patys suaugusieji, šventiniu laikotarpiu stengiamės būti geresni, aplankyti artimuosius, padovanoti jiems šilumą, dėmesį bei artumą. Taip atlikdami Kalėdų Senelio misiją, tik apie tai niekada nesusimąstydami. Tai negriaukime šio stebuklingo jausmo ir savo vaikams.

Informacijos šaltinis: www.sunnyskyz.com

Šiltų, jaukių ir dosnių jausmais Šventų Kalėdų!