„Ar narkotikai ir alkoholis per vaikus gali palaužti mūsų tautą?, – tokį retorinį klausimą 2016 m. rugsėjo 30 d. Seime vykusioje konferencijoje kėlė Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos (NAPK) pirmininkė Larisa Dmitrijeva. – Gali, jeigu sklandžiai neveiks visa narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos sistema, jeigu ir toliau nesirūpinsime visų vaikų popamokiniu užimtumu ir ugdymu, jeigu neskirsime užimtumui lėšų, nes ne visada tėvai išgali sumokėti už būrelius, jeigu nekursime saugios aplinkos vaikams ir nesumažinsime alkoholio vartojimo. Tik susiformavusi ir pakankamai savimi pasitikinti asmenybė sugebės spręsti sudėtingas gyvenimo situacijas, atskirti kur tiesa, kur melas“.
Komisijos pirmininkė L. Dmitrijeva mano, kad didelis dėmesys turi būti skiriamas vaiko ugdymui. Todėl ir tėvus taip pat reikia ugdyti tėvystei, nes jie yra pagrindiniai ugdymo proceso veikėjai. Harmoningų tėvų ugdomas vaikas, jaučiasi apsaugotas, ramus, nugalintis baimes ir agresijas. O probleminių tėvų vaikas, nesijaučia saugus, jam daugiau rizikos augti su dideliu nerimu ir nesaugumu.
Mokslininkai nustatė, kad paaugliai narkotines medžiagas pradeda vartoti norėdami: patenkinti smalsumą, pajusti narkotiko poveikį; patirti apsvaigimo būseną, pajusti kažką nepatirta; sumažinti įtampą ir atsipalaiduoti; pamiršti problemas; neatsilikti nuo draugų, kartu praleisti laiką; greičiau tapti suaugusiu, perimti suaugusiųjų elgesio normas; įrodyti savo nepriklausomybę, protestuoti.
Specialistai rekomenduoja ką mes, suaugusieji, privalome daryti: daugiau būti su vaikais, tai taikoma ne tik tėvams, visi turime stengtis, kad laikas praleistas su vaiku būtų naudingas; būti vaikams pavyzdžiu; ginti vaikus ir reikalauti, kad visi turi būti teisingi vaikams, o jei ne, kaltus traukti atsakomybėn.
NAPK pirmininkė L.Dmitrijeva išskyrė keturias problemas, su kuriomis turime susitvarkyti, norėdami atlaikyti vis didėjančius iššūkius visuomenėje:
Turime atsisakyti stigmatizuoti priklausomybės ligomis sergančius asmenis. Priklausomybė – tai liga ir ligonio stigmatizavimas jį stumia į užribį, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Mes juk nesmerkiame kitų ligonių, kodėl, tuomet, vaikas narkomanas, ar alkoholikas iš karto atsiduria užribyje? Juk vėžį, tuberkuliozę ir kitas ligas gydome padėdami ligoniui, o narkomano ir alkoholiko nenorime matyti, vengiame rūpintis jo gydymu.
Baimė. Ji veikia, pirmiausiai vaiką, tėvus, mokyklą. Vaikas jaučiasi „užspaustas“, tėvai bijo visuomenės pasmerkimo, mokykla bijo prarasti gerą vardą arba mokinio krepšelį. Turime pripažinti ir nebijoti sakyti: yra mokykloje vaikų, kurie vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, alkoholį, todėl mokykloms reikalinga specialistų pagalba: medicinos darbuotojų, psichologų, policijos, savivaldybės atstovų ir prevencinės programos, kurias būtina tinkamai finansuoti. Yra vaikų, kurie nelanko mokyklos arba lanko nenoriai, praleidžia daug pamokų. Analizuokime, ką ir kaip turime padėti mokyklai, kad vaikas iki 16 metų būtų mokykloje, nes ten jis matomas, jam gali padėti specialistai. Gatvėje jis lieka vienas su tokio paties likimo draugais.
Trečia problema – vaikų ir jaunimo užimtumas. Internetas ir jo iššūkiai.Internetas ir toliau daro didelę įtaką kuriant ne tik naujų psichoaktyviųjų medžiagų rinką, bet vystant lošimus, ypač paauglių tarpe. Iškilo nauja interneto naudojimo problema – tai lošimas iš pinigų. Lietuvoje kas penktas 15-16 metų vaikinas ir trys procentai mergaičių per kelis mėnesius iki 2015 metų apklausos lošė iš pinigų naudodami internetą. Turime skubiai riboti nepilnamečių prieigą prie lošimų internete. Reikia šiuo klausimu tartis su Ryšių reguliavimo tarnybos specialistais, įtraukti į šį procesą tėvus.
Ketvirta problema – iki šiol neišspręsti bendradarbiavimo klausimai tarp valstybės institucijų, savivaldos ir visuomeninių organizacijų. Ne tik tėvai ir mokykla dėl „probleminio“ vaiko nesusikalba. Dažnai tokio kontakto nėra tarp valstybės ir savivaldybių bei visuomeninių organizacijų. Neseniai komisija apibendrino savivaldybių siūlymus dėl priklausomybės ligomis sergančių asmenų reabilitacijos – reintegracijos sistemos įgyvendinimo ir nustatė, kad savivaldybėms vis dar trūksta informacijos dėl paslaugų teikimo priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, trūksta elementarių lankstinukų apie valstybėje teikiamas paslaugas. O, juk Lietuvoje yra pakankamai gydymo įstaigų, veikia virš dvidešimt reabilitacinių bendruomenių.
Komisija pasiūlė Vyriausybei užtikrinti informacijos prieinamumą visuomenei per skirtingus informacijos šaltinius apie paslaugų teikimą ir paskirti koordinuojančią instituciją.
NAPK pirmininkė vykusioje konferencijoje apžvelgė alkoholio bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo situaciją Europos regione. Europos regione yra didžiausias pasaulio mastu alkoholio vartojimas, kuris labai skiriasi atskirose regiono šalyse – nuo 0,5 iki 21 litro žmogui per metus.
Pasaulio sveikatos organizacija, įvertinusi įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, rekomenduoja alkoholio vartojimui ir sukeliamai žalai mažinti pirmiausiai, diegti tris priemonių grupes: alkoholinių gėrimų kainos didinimas; alkoholinių gėrimų reklamos draudimas; alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas.
Lietuvos politikams nesiseka taikyti efektyviausias Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas priemones, mažinančias alkoholio prieinamumą, o kartu ir vartojimą. Reikalinga stipri visuomenės parama.
Pranešėja L. Dmitrijeva norėjo atkreipti auditorijos dėmesį į vieną populiarų mitą Lietuvoje apie „nekaltas bobučių laikais auginamas kanapes“. Bobučių laikai praėjo. Dvidešimt pirmajame amžiuje auginamos net 25 kartus stipresnės už heroiną kanapės ir jas užsiauginti galima net ant palangės. Dabar „nekaltos bobutės kanapės“ purškiamos sintetinėmis medžiagomis, kurių tikro pavadinimo dažnai net nežino pats tarpininkas pardavėjas.
Konferencijos dalyviams L. Dmitrijeva priminė, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos trisdešimt trečias straipsnis nurodo, kad „Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant teisines, administracines, socialines ir šviečiamąsias, kad apsaugotų vaikus nuo neteisėto narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų, kaip jos apibrėžtos atitinkamose tarptautinėse sutartyse, vartojimo ir neleistų panaudoti vaikų tokias medžiagas neteisėtai gaminant ir pardavinėjant“.
Siūlė lygiuotis į gerus pavyzdžius, dalintis patirtimi ir bendradarbiauti.
Kreipėsi į mokytojus, prašė nelikti nuošalyje, aktyviai kovoti už kiekvieną vaiką, jo ateitį, jo gyvenimą. Padėti vaikui, išmokant jį klausti savęs: kaip turėčiau elgtis aš? Leisti vaikui per įvairias situacijas pajusti teigiamą patirtį; mokyti bendrystės ir draugystė, ir svarbiausia būti vertiems meilės.
Seime vykusios konferencijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia: I dalis, II dalis
Informacijos šaltinis: http://psichika.eu/
Palikti komentarą