Turite moliūgų? Užderėjo? Sukate galvą, ką su jais padaryti, ką pagaminti, kur panaudoti? Neplanuoju jūsų užversti receptais, kaip skaniai pagaminti ką nors iš moliūgų… Tačiau prieš moliūgus supjaustant galite leisti pasireikšti vaikams. Pas mano mamą moliūgai užėmė pusę garažo. Penkiasdešimt su viršum vienetų įvairiausių dydžių, formų ir spalvingumo. Tad parsivežėm namo pradžiai vieną moliūgėlį.
Pernai vaikai man pamėtėjo mintį, kad moliūgas – puiki drobė tapybai ir piešiniams. Tad šiemet jau buvau pasiruošusi. Užklojau stalą popieriumi, padėjau dažų, teptukų, vandens ir moliūgą. O tada atėjo mūsų trimetis.
Pradžioj gana nedrąsiai tepė teptuku, vėliau pasitikrindamas žvilgsniu su manimi sumerkė pirštukus į dažus ir patapšnojo moliūgą. O tada jau prasidėjo tapyba ant moliūgo ir moliūgu.
Tai ne tik kitokia meninė, bet ir turtinga jutiminė patirtis: pirštukai įdarbinti pajausti moliūgo nelygumus, dažų švelnumą, vėsą ir tai, kaip tie dažai nuo moliūgo palieka pėdsakus ant popieriaus. Taip mūsų mažėlis ir sakė – žiūrėk, kokie pėdsakai!
Kaip galėjote pastebėti paskutinėje nuotraukoje, moliūgėlis švarus švarutėlis. Tai buvo tiesiog privalomas žingsnis visame kūrybiniame procese: nuplauti moliūgą! Peršasi išvada, kad moliūgas gali būti daugkartinio naudojimo drobė 
O plauti moliūgą žiauriai smagu su šiltu vandeniu ir kempinėle.
Spalvingų jums moliūgų ir moliūgėlių!
Informacijos šaltinis: suvaikais.lt
Palikti komentarą