Pradžiai
Kas yra užgavėnės? Tai žiemos šventė, kurios metu žiema vejama iš kiemo ir kviečiamas pavasaris. Tai sotaus maisto diena, nes po jos seka ilgas Gavėnios laikas, kuomet pasninkaujama, laukiama Velykų ir pavasario. Taip buvo nuo senų senovės. Dar iš pagonybės laikų atėjusi šventė žinoma visoje Europoje. Lietuvoje ji švenčiama visuose miestuose ir miesteliuose. Didesniuose kiekviena mokykla, darželis ar bendruomenė savaip veja žiemą iš kiemo. Daug žmonių sukviečiančios šventės organizuojamos Rumšiškėse.
Man užgavėnės asocijuojasi su kaukėmis (dažnai gerokai baisesnėmis, nei norėtųsi) ir su blynais. Tiesa, dar atsimenu, kad visada lėkdavom nuo kalniuko pasivažinėti, nes visada dar būdavo daug sniego. Tik ne pastaraisiais metais 😉 Kai gyvenau nedideliame miestelyje, netgi eidavom po namus rinkti saldumynų, blynų ir kalbinti, šokdinti, linksminti nepažįstamų. Atminty išlikę vieni labai ypatingi žmonės, kurie sukvietė visus mus (o buvo tikrai didelis būrys) į savo namus, susodino prie stalo, pavaišino neapsakomai skaniais blynais (receptu nesidalino – sakė, kad šeimininkės firminis), o vėliau ėjo su mumis į kiemą ir šoko ratelius. Visgi didesniuose miestuose tas vaikštinėjimas praranda savo prasmę. Ši tradicija turbūt ilgainiui išnyks dėl kitokio gyvenimo būdo ir aplinkybių. O jei neišnyks, tuomet vadinasi ji reikalinga ir aktuali. Taip jau yra su tom tradicijom.
Mūsų vaikų darželyje taip pat būna blynų diena, kai jie iš namų nusineša blynų, dalinasi, vaišina vieni kitus, puošiasi kaukėmis ir lauke geria šiltą arbatą. Atsimenu, pernai pasiėmėm vyresnėlį visą prakvipusį dūmais – laužas net buvo! Atrakcija kokia!
O kaukės… darželyje kasmet vaikai dirbdinasi kitokias. Plius dar gi vaikai patys nusprendžia, ko norėtų ant savo veido. Štai kažkuriais metais vyresnėlis pareikalavo roboto kaukės… kiek stengiausi įkalbėti jį pasirinkti kažką iš tų tradicinių personažų – viskas perniek. Roboto noriu ir viskas. Turbūt esu per menkai atkakli įtikinėtoja – jis dar ir dabar turi tą roboto kaukę, kurią pats išpaišė kaip norėjo ir kuria labai džiaugėsi. O juk tas džiaugsmas ir yra svarbiausia – tiesa?
Visgi man užgavėnės asocijuojasi su didelėmis, papjė mašė technika darytomis, kaukėmis. Todėl šiemet, kai mama manęs užklausė, kaip ten tas papjė mašė reikia daryti, pabandžiau prisiminti ir pakviečiau vaikus pasidaryti būtent tokias kaukes.
Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius”) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, krakmolo, klijų ir pan.). Tiesa, ta originalioji masė daroma iš smulkinto popieriaus, maišant jį su vandeniu ir miltais ar krakmolu, įmaišant gvazdikėlių aliejaus, kad nekibtų pelėsis. Tačiau šiandien aš nesirenku to varianto, nes neturiu tam laiko ir noriu garantuoto rezultato. Taip sakant, ne eksperimentuoju, o imuosi daryti su vaikais tai, ką žinau, kad tikrai padarysiu. Iš mokyklos laikų atsineštas receptas yra paprasčiau nei paprastas.
Reikia (papjė mašė masei):
- senų laikraščių (nusiteikite, pirštai bus pajuodę)
- vandens tiems laikraščiams sušlapdyti
- PVA klijų
- teptuko klijams tepti
(kaukei)
- plastilino ir stiklainio (mažiausiai dvilitrinio) kaukės trafaretui pasidaryti
- aliejaus
- dažų ir teptuko kaukei dažyti
- šio bei to dekoravimui
Procesas
Jame nuo iki gali dalyvauti vaikai. Darbavomės ir su nustebimu stebėjau, kiek veiklos, susikaupimo ir naudos duoda ši, atrodo, paprasta technika. Taigi, imame puodą ar kitokį indą ir į jį plėšom/ karpom ir kitaip smulkinam laikraščius. Mes laikraščių neperkam, tad ir atsargų neturėjom. Reklaminiai lankstinukai ar slidaus, blizgaus popieriaus žurnalai nelabai tinkami. Teko nubėgti į parduotuvę ir išrinkti kuo storesnį laikraštį. Suplėšėm, prikarpėm, visaip kaip prismulkinom. Kokio dydžio turėtų būti laikraščio skiautės? Nedidelės, aš plėšiau iš akies, bet maždaug 2×2 ar 3×3 centimetrais. Vėliau, priplėšius pilną puodą, popierius užpylėm keliomis stiklinėmis vandens ir palikome pastovėti.
Per tą laiką pasiruošėme kaukės trafaretą. Ant stiklainio modeliuojam, kokios kaukės norim. Galima kaukės trafaretą gaminti ir iš gipso, bet tas turbūt vėl reikalautų papildomų žinių ir gebėjimų. O su vaikais labai smagus buvo ir šis procesas, kai stiklainį aplipinom įvairiausių spalvų plastilino gabalėliais, ištepėm, išlyginom, nosis suformavom ir t.t. Beje, trafaretų galite pasigaminti įvairiausių, net nebūtinai kaukių. Internete gausu rankdarbiautojų ir menininkų, kurie iš papjė mašė lipdo ne tik kaukes, bet ir kitokius dirbinius, papuošalus, net skulptūras. Ši masė labai tam tinkama (tik skulptūroms reikėtų kitokio recepto, nei kad aš aprašinėju dabar).
Kai trafaretas baigtas, aptepam jį aliejumi, kad vėliau nebūtų vargo kaukę nuimti, ir dedam pirmąjį sluoksnį drėgnų laikraščių. Jei vandens yra daug, jį nusunkiame, laikraščius taip pat galite nuspausti, kad neliktų vandens pertekliaus. Ir klojam sluoksnį laikraščių, šiek tiek uždengdami kraštelį ant kraštelio, kad neliktų neužklotų plotų. Tiesa, nebūtina stengtis, kad kiekvienas lapelis būtų vieno sluoksnio, gali būti ir sulipę keli. Svarbiau žiūrėti, kad maždaug vienodo storumo gabalėliai padengtų visą paviršių. Tada ištepam visą kaukę klijais ir vėl klojam laikraščių sluoksnį. Taip sluoksniuojam tiek kartų, kiek norisi. Jei bus mažiau sluoksnių, turėsite ploną ir trapoką kaukę. Norėdami tvirtesnės, turėkite kantrybės sluoksniavimui. Vaikams įdomūs buvo kokie pirmi trys sluoksniai 😀 dar kelis pasluoksniavom dėl to, kad reikia, o vėliau dar kiek pasluoksniavau aš, norėjau, kad kaukės sienelė būtų storesnė. Žinia, vakarai po darbų ir darželių yra labai trumpi, tad palikome kaukes džiūti ir po to jas vaikai galės nuspalvinti kaip tik norės. *
Džiovinimui pasilikite laiko, gal parą ar net dvi. Nes kaip greitai išdžius priklauso nuo vandens kiekio popieriuje, nuo jūsų kambario temperatūros ir drėgnumo ir kaukės storio. Esu radusi aprašymų, kai dirbinys iš papjė mašė džiovinamas orkaitėje. Tačiau taip pat radau ir atsiliepimų, kad yr rizika, jog džiovinamas tokiu būdu jis gali susigarbanoti. Nesu bandžiusi, nežinau. Visad džiovinu paprasčiausiai patalpoje, kur nors netoli radiatoriaus. Tad stenkitės, kad nebūtų taip, jog rytoj reikia kaukę dėtis, o jūs tik šįvakar klijuojate ir tikitės, kad viskas pavyks… Gali ir nepavykti. Geriau to laiko turėti daugiau.
Kokiais dažais spalvinti. Turbūt geriausia akriliniais. O vėliau dar padengti laku. Jei neturite specialaus lako tokiems dirbiniams, galite papurkšti plaukų laku. Jis taip pat suteiks kaukei tvirtumo ir blizgesio, apsaugos nuo drėgmės. Tačiau jei nenorit labai ilgalaikės, pakaks ir guašo. Ir dekoruoti galite dar įvairiausiais stikliukais, karoliukais, siūlais, medžiagos skiautėm ir t.t.
Mes šiandien kaukes nuėmėm nuo stiklainio, dar šiek tiek reikėtų padžiovinti vidų, tad jas paguldėm pietų miego ant radiatoriaus. Vakare dekoruosim ir tada pasirodysim galutinį rezultatą.
* Kitas variantas – popierių smulkinti smulkintuvu. O į vandenį pilti klijų ir tuo skysčių užpilti popierių. Tada, pastovėjus, gaunama vientisa lipni masė, kuri tinka formuoti ir figūrėlėms. Kai išbandysim šį būdą, aprašysiu procesą plačiau.
Informacijos šaltinis: suvaikais.lt
Palikti komentarą