Dabartinei vaikų kartai kompiuteris, telefonas – neatsiejama gyvenimo dalis. Daugeliui ir vienas įdomiausių žaidimų. Neretai nerimaujame: nuo kada, kiek laiko leisti vaikui džiaugtis kompiuteriu, kaip rasti ribą tarp naudos ir žalos?
KAIP SVARBIAU NEI KIEK
Vilniaus privataus vaikų darželio „Klaužada“ ugdymo vadovė Živilė Gončerovaitė įsitikinusi: norint, kad informacinės komunikacinės technologijos (IKT) vaikui teiktų naudos, pirmiausia reikėtų rūpintis ne kiek laiko jis praleidžia prie ekrano, o kuo užsiima.
Ko nedaryti internete
- Internete nevalia dalytis asmenine ar šeimos informacija, bendrauti su žmonėms, kurių nepažįstame realiame gyvenime.
- Vartotojo vardas negali teikti jokios asmeninės informacijos.
- Visada būtina atsiklausti tėvų prieš parsisiunčiant programas, žaidimus, filmus.
- Pastebėjus ką nors keista, neįprasta, reikia parodyti suaugusiesiems.
- Skelbti dera tik gražius, mandagius dalykus (žodžius, nuotraukas, komentarus).
- Mama, tėtis patikrins, ką veiki internete, kad įsitikintų, jog esi saugus.
„Suaugusieji turėtų padėti vaikui pasirinkti kompiuterinę veiklą pagal amžių, raidą, pasidomėti žaidimo turiniu, riboti pasyvius žaidimus. Kompiuteris turi skatinti bendrauti su tėvais, kitais vaikais, – įsitikinusi Ž. Gončerovaitė. – Pavyzdžiui, jei šoks visa šeima žiūrėdama daineles per kompiuterį – puiku. Ir kiek laiko, nėra pats svarbiausias dalykas: kas gali nurodyti, kad užtenka dviejų kartų, jei visiems norisi šokti penkis? O gal tai paskatins sukurti puikų klipą ir pradžiuginti artimuosius ar papildyti šeimos albumą?“
Be abejo, laiką prie kompiuterio būtina riboti. Tai daryti padeda kartu su vaiku susikurtos taisyklės. „Jų laikytis turi ir tėvai, ne tik vaikas, – perspėja „Klaužados“ ugdymo vadovė. – Jei kartą taisyklėms nusižengsite, vargu ar jos daugiau galios: jei galima nepaisyti vienąkart, kodėl negalima antrą?“
Darželinukams rekomenduojama prie ekranų (įskaitant televizorių) per dieną praleisti ne daugiau kaip valandą.
VIRTUALUSIS PAŽINIMAS
Pasak pedagogės Živilės, kaip išmokysime vaikus naudotis kompiuteriu, priklauso tik nuo mūsų, suaugusiųjų. Tėvai turėtų būti pavyzdys ir patys saikingai naudotis IKT. Svarbu parodyti, kad kompiuteris skirtas ne vien žaisti pasyvius kompiuterinius žaidimus ar žiūrėti filmukus.
Naujosios technologijos suteikia labai dideles pažinimo galimybes. Vaikai gali akimirksniu nukeliauti į svečias šalis, su padidinamuoju stiklu nagrinėti žmogaus kūno sandarą, stebėti, kaip padidinus temperatūrą per sekundę užverda vanduo, o sumažinus – virsta į ledą; arba nufilmuoti ir pagreitintai pažiūrėti, kaip ryte skleidžiasi gėlės žiedas.
Tokie pažinimo, mokymosi būdai padeda ne tik smagiai, prasmingai praleisti laiką visai šeimai, bet ir pakloti pamatus, kad paaugęs vaikas nešvaistytų laiko vien kompiuteriniams žaidimams.
„Žinoma, visada reikėtų pirmenybę teikti realiam pažinimui, aktyviai veiklai ir bendravimui, o kompiuteris turėtų būti tik jų paįvairinimas“, – apibendrina Ž. Gončerovaitė.
ĮDOMIAU MOKYTIS
Kaip ir įvairūs žaidimai, IKT padeda įdomiau, žaismingiau pateikti vaikams žinias, išmokti naujų dalykų. Pasak Živilės, internete galima rasti daugybę užduotėlių, kurios ne tik moko skaičiuoti, pažinti raides ar spalvas, formas, bet ir ugdo emocinį intelektą, loginį mąstymą. Naudingų kompiuterinių mokomųjų priemonių vaikams pateikiama svetainėse ziburelis.lt, elogopedai.lt, sesioszasys.lt, mokinukai.lt.
Emocinius, socialinius vaiko įgūdžius galima lavinti ir be specialių programų. Pavyzdžiui, kartu žiūrėdami filmuką paprašykite vaiko įvardyti personažų jausmus, aptarkite įvairias veido išraiškas nuotraukose, klausydami muzikos kūrinio ar žiūrėdami paveikslėlį pakalbėkite apie jo nuotaiką.
„Prieš pasiūlydami vaikui kompiuterinę veiklą, pasidomėkite, ar joje nėra komercinio turinio, stereotipų (pavyzdžiui, kad berniukai neverkia, o mergaitės nežvejoja), ar pasirinkta IKT priemonė skatina kūrybiškumą, smalsumą“, – pataria Ž. Gončerovaitė.
Jei veikla sukelia džiaugsmą, susižavėjimą, skatinama ir kalbos raida: vaikas dalijasi įspūdžiais, išreiškia savo emocijas.
„Yra tyrimų, rodančių, kad vaikai prie kompiuterio kelis kartus daugiau kalba nei dėliodami dėlionę ar statydami bokštą iš kaladėlių, – nustebina Živilė Gončerovaitė. – Be abejo, technologijos neturėtų ir negalėtų išstumti žmonių bendravimo, santykių – niekas neatstos pasakų skaitymo kartu, pokalbių su vaiku.“
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą