Vis dažniau pasigirsta daugiau kalbų apie mokytojų ir mokinių santykius bei mokytojų galimybes ar galias šių dienų mokykloje. Mokytojai neretai skundžiasi dėl mokinių elgesio, nepaklusnumo, moksleiviai kalba apie nesibaigiančias patyčias mokyklose. Visus šiuos klausimus palietė ir Lietuvos instituto mokslininkės savo moksliniame straipsnyje „Atkuriamojo teisingumo priemonių taikymas mokyklose“.
Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus mokslininkės Renata Giedrytė-Mačiulienė ir Judita Venckevičienė moksliniame straipsnyje siekė parodyti, kaip, naudojantis atkuriamojo teisingumo modeliu, ypač vienu iš jo modelių – aukos ir kaltininko mediacija, – galima efektyviai spręsti konfliktinio elgesio problemas mokyklose.
Konfliktams mokyklose spręsti vaikai dažnai pasirenka nekonstruktyvius sprendimo būdus, pavyzdžiui, agresiją, smurtą, patyčias. Tai destruktyviai veikia ne tik konflikto dalyvius, bet ir kelia nesaugumo ar baimės jausmą mokyklose. Dažniausias atsakas į tokias problemas yra konflikto iniciatoriaus nubaudimas, tačiau baudimo priemonės neretai skatina tik dar didesnį pasipriešinimą mokyklos sistemai, neragina suvokti konfliktų priežasčių ir ieškoti jų sprendimo, o atvirkščiai – tik dar labiau skatina nuolatinį elgesio taisyklių pažeidimą.
Atkuriamasis teisingumas – tai procesas, kuriame susitinka visos šalys, susijusios su konkrečiu pažeidimu, kad kartu išspręstų, kaip įveikti pažeidimo padarinius. Atkuriamojo teisingumo taikymas – tai siekis atkurti pažeidimu sutrikdytą pusiausvyrą tiek aukos, tiek visuomenės, tiek paties pažeidėjo atžvilgiu. Todėl į konflikto sprendimo procesą yra įtraukiami visi, kuriems konfliktas turėjo įtakos: auka, pažeidėjas ir bendruomenė. Daugelyje valstybių atkuriamasis teisingumas atsirado kaip alternatyva tradiciniam baudžiamajam atsakui nepilnamečių bylose, o ilgainiui atkuriamojo teisingumo idėjos buvo pritaikytos ir kitose srityse, pavyzdžiui, mokyklose sprendžiant vaikų elgesio problemas.
Įvairiose valstybėse atliekami tyrimai rodo, kad atkuriamojo teisingumo priemonių taikymas mokyklose, nors neišsprendžia visų mokykloje kylančių konfliktų ir problemų, tačiau prisideda prie kontrolės ir baudimo priemonių mažėjimo, netinkamo elgesio mokyklose mažėjimo, pasitikėjimo ir saugumo jausmo mokyklose kūrimo.
Mokslininkės savo publikacijoje daro išvadą, kad įvairūs atlikti smurto prieš vaikus, saugumo jausmo, patyčių Lietuvos mokyklose tyrimai, taip pat ir savižudybių rodikliai rodo, kad Lietuvos mokyklose derėtų imtis alternatyvų esamoms prevencijos programoms. Smurto prevencijos programų ir atkuriamojo teisingumo priemonių derinimas, tikėtina, galėtų prisidėti prie efektyvesnio problemų mokyklose sprendimo, teigia mokslininkės savo publikacijoje.
Visas mokslininkių publikacijos tekstas ČIA.
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą